XVII amžiuje vietoje kraujo perpylė raudoną vyną, o po choleros epidemijų kompensuoti baltymų stygių bandė perpildami pieną.

Tokių istorijos faktų prisiminta diskusijoje prie apskrito stalo apie neatlygintiną donorystę. Gydytojus, politikus, donorus, studentus ir moksleivius į krūvą subūrė Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialas, primindamas, kad donorystės auka aktuali artėjant šventėms.

Gydymo įstaigoms kraujo labiausiai trūksta per didžiąsias ir ilgąsias metų šventes bei vasarą.

Nacionalinio kraujo centro vadovas Vytenis Kalibatas aiškino, kodėl neatlygintina donorystė yra saugesnė nei mokama. Parduodantys kraują žmonės dažnai būna infekcijų nešiotojai. Gana nemažas procentas naujokų tik atėję duoti kraujo sužino sergantys infekcinėmis ligomis.

Nepaisant to, pernai neatlygintinų donorų Lietuvoje buvo 30 proc. mažiau nei parduodančiųjų kraują. Tokių būta per 62 tūkst.

Klaipėda pernai turėjo daugiausiai neatlygintinų donorų Lietuvoje.

Vienas jų – buvęs Neringos vicemeras Arūnas Burkšas. Grįžęs iš Vilniaus aplinkosaugos ministru netapęs neringiškis patraukė duoti kraujo.

"Jei būčiau tapęs ministru, likčiau nedavęs kraujo", – juokavo politikas. Pirmą kartą tapti donoru jis susiruošė pabėgęs iš pamokos.