Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tvirtino, kad šiuo metu maždaug 90 proc. visų numatytų planų jau įgyvendinta. Kai kurie darbai šiuo metu baigiami, todėl prognozuojama, kad metų pabaigoje šis procentas bus didesnis. Kai kurie planai perkeliami kitiems metams.

"Ko gero, ne tai svarbiausia. Juokaujame, kad Lietuvoje pradėti kalbėti apie darnų judumą – tas pats, kas aborigenams pasakoti apie Kristaus tikėjimą, tiesas. Iš pradžių buvo labai sunku", – šmaikštavo A.Šulcas.

Vis dėlto manoma, kad per metus miestiečių suvokimas pasikeitė.

"Visi projektai, kurie yra įgyvendinti, susiję būtent su tuo, kad pėsčiajam, neįgaliajam, senoliui, dviratininkui miestas būtų patogesnis ir priimtinesnis", – pabrėžė vicemeras.

Per šiuos metus nemažai dėmesio buvo skiriama neįgaliųjų poreikiams pritaikytai infrastruktūrai gerinti.

Taip pat buvo stiprinamos susisiekimo viešuoju transportu galimybės – įrengiamos autobusų įvažos, nusidriekė daugiau viešajam transportui skirtų eismo juostų, vyko projektas "Stop – knyga".

Šiais metais siekta miestą dar labiau pritaikyti pėstiesiems ir dviratininkams. Buvo sužymėti dviračių takai, taisyti šaligatviai, įrengta garsioji nuovaža nuo Klaipėdos gatvėje esančio viaduko palei Danę besidriekiančio dviračių tako link, išlyginta dviračių tako danga Tiltų gatvėje, prie mokyklų pastatyti dviračių stovai, daugėjo kryptiniu apšvietimu apšviestų perėjų, mažėjo pavojingų sankirtų.

Kitąmet mieste planuojama įdiegti dalijimosi dviračiais sistemą.

Dėmesio skirta ir taršai mažinti – mieste atsirado kelios naujos elektromobilių įkrovimo stotelės ir dar kelios baigiamos rengti, savivaldybė ketina įsigyti tris elektromobilius.

Mieste vyko įvairių renginių, sudominančių darniu judumu, ekologišku keliavimu po miestą.

Pastebima, kad ryžtingai siekti užsibrėžtų tikslų skatina ir gerėjanti skaudžių eismo įvykių statistika – 2014 m. avarijų metu Klaipėdoje žuvo 10 žmonių, 2015 m. – 2, šiemet – taip pat 2.

Nors bendras avarijų skaičius augo, tačiau mažėjo tokių, kurių metu sužeidžiami žmonės.