Laukia amžiaus Jūros šventė

Kvietė šalies vadovus

Jūros šventė uostamiestį sudrebins ir tarptautinė burlaivių regata „The Tall Ships races“ lankysis liepos 28–rugpjūčio 1 d. Šiųmetinės šventės šūkis – „Atrask kitokią...“.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas net neabejojo, kad šių metų Jūros šventė, kurios metu miestą aplankys ir tarptautinė burlaivių regata, bus didžiausia istorijoje.

„Tai amžiaus šventė. Jos šūkis labai klaipėdietiškas, jūriškas, improvizacinis, dvasingas. Atrask kitokią Klaipėdą, Jūros šventę. Atvažiuok, ieškok ir tikrai atrasi“, – tvirtino meras.

V.Grubliauskas akcentavo, kad miestas atsakingai ruošiasi šiems valstybės jūros atlaidams. Pasirengime dalyvauja gausybė organizacijų.

„Darbų kaip niekada daug. Šiemet kartelė užkelta labai aukštai ir ją įveikti turėsime patys. Klaipėdiečiams linkiu nepamiršti, kad patys esame šventės šeimininkai. Nuo mūsų priklausys, kokią kitokią Klaipėdą, šventę suras svečiai suras svečiai iš Lietuvos ir pasaulio“, – pabrėžė meras.

Miesto vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet Jūros šventė kaip niekada sulaukė daug reklamos iš aukščiausios valstybės vadovų.

„Už tai reikia jiems padėkoti. Tikiuosi, kad atvyks pasižiūrėti, kaip reklama suveikė, ir įsitikinti, kad Klaipėda kaip ir visa Lietuva ne tik gali, bet ir moka švęsti kaip reikia. Būsime svetingi visiems“, – akcentavo meras.

Ištraukė įspūdingas kriaukles

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ kūrybos direktorė Dalia Grikšaitė atkreipė dėmesį, kad Jūros šventės tradicija gyvuoja dešimtmečius, kasmet ji atrodo tokia pati, bet kaskart ji kitokia.

„Siūlome kiekvienam atrasti kitokius šventės elementus, bruožus. Gal kažkas visiškai nekreipdavo dėmesio į vieną ar kitą ceremoniją. Šiemet siūlome nueiti ir pasižiūrėti. Atkreipti dėmesį į tas programos eilutes, kurias praleisdavote dėl vienų ar kitų priežasčių“, – teigė vadovė.

Organizatoriai pristatė ir šiųmetinės Jūros šventės vizualinius sprendimus. Pasak D.Grikšaitės, daugelio namuose, lentynose ar ant palangės, dulka kriauklės.

„Tai jūriškas, klaipėdietiškas ar jūrinės valstybės piliečio atributas. Atidžiai įsižiūrėjęs į kriauklę, pamatai, kad ji yra įdomi, graži, turi daug mistikos, paslapties, yra pilna atradimų. Būtent šis daiktas mus įkvėpė puikiai Jūros šventės fotosesijai ir stilistikai“, – pasakojo vadovė.

Jūros šventės vizualiką kūrė patyrusi komanda, su kuria organizatoriai bendradarbiauja antrus metus: fotografas Vadim Fasij, stilistė Olga Filatova-Kontrimienė, dizainerė Aina Zinčiukaitė.  Pagrindinį atributą – išskirtines kriaukles paskolino Lietuvos jūrų muziejus.

„Mes Jūros šventėje dalyvaujame kaip kokia piratų skrynia, iš kurios galima ištraukti vis kažką naujo“, – tvirtino įstaigos vyriausiasis muziejininkas-biologas Remigijus Dailidė.

Pasak jo, kiekviena kriauklė turi savo istoriją. Viena, panaudota fotosesijoje, yra Kubos pasididžiavimas, saugoma. Iš joje randamų perlų gaminami papuošalai, kuriuos nešioja garsiausi pasaulio žmonės, net karalienės.

Kita kriauklė – tridakna. Jos svoris gali siekti iki 50 kilogramų. Vienoje Lietuvos bažnyčioje šioje kriauklėje laikomas šventas vanduo. Ji gali užauginti iki 6 kg svorio perlą.

„Kiekvienas dalykėlis, kuris yra ištrauktas iš vandenyno ir atsidūrė Jūros šventės atributikoje, sukuria jūros dvasią, virpesį mūsų sielose“, – pabrėžė R.Dailidė.

Eisenoje – dalyvių rekordas

D.Grikšaitės teigimu, kaip ir kiekviena kriauklė unikali, taip unikalus ir kiekvienas Jūros šventės renginys. Tradiciškai šventei startą duos puošni ir triukšminga eisena.

Pernai miesto gatvėmis žygiavo apie 7 tūkst. žmonių. Šiemet dalyvių bus dar daugiau. Dalyvauti eisenoje jau užsiregistravo 40 įmonių, dalyvių skaičius peržengė 7 tūkst.

„Kai prieš ketverius metus pradėjome skirti didesnį dėmesį eisenai, turėjome patys kviesti dalyvius. Dabar kompanijos mus gaudo pačios nuo pavasario. Turime riboti žmonių galimybes, aukštingumą, svorį“, – pasakojo Jūros šventės eisenos koordinatorius Karolis Pronckus.

Pasak jo, šiemet ji bus kitokia. Eisenoje bus galima pamatyti tokius įvairių kompanijų atstovus, kokių niekada daugiau nesutiksi. Viena įmonė stato lėktuvą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Arvydas Vaitkus atskleidė, kad šiemet eisenoje pirmą kartą dalyvaus didelį kompanija, kuri eisenoje nedalyvavo nuo 1934 m.

„Kas ši įmonė, neatskleisiu. Palikime intrigą“, – tvirtino vadovas.

Švęsti galės ne visi

Pasak A.Vaitkaus, uosto ūkiniai kaip įprasta baigiasi gruodžio 31-ąją, o šventiniai – Jūros švente.

„Tai atskaitos taškas, atsigręžiant atgal, šventė, kurios metu pagerbiami jūrininkai, uosto bendruomenės atstovai, nusipelnę savo gerais darbais. Linkiu, kad Jūros šventė ateityje pralenktų Rio festivalį“, – linkėjo direktorius.

A.Vaitkus pasakojo, kad uostas šiai Jūros šventei, kurios metu miestą aplankys tarptautinė burlaivių regata „The Tall Ships races“, pradėjo ruoštis keletą metų atgal,

„Įdiegėme skaitmeninė sistemą, kuri leis stebėti ir jachtas, jų kelią. Laukia nemažas iššūkis tomis dienomis suvaldyti tiek burlaivių. Bus žmonių, kurie ne švęs, o sunkiai dirbs. Tokia jau ši profesija“, – pasakojo direktorius.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventė“ tarptautinių projektų koordinatorė Violeta Ulevičienė tvirtino, kad Klaipėdoje švartuosis 93 regatos „The Tall Ships races“ burlaiviai. 42 iš jų – didieji.

Regatoje dalyvauja 19 šalių atstovai. Būtent tiek vėliavų bus pakelta Kruizinių laivų terminale. Daugiausia laivų atvyks iš Lenkijos – 25. Svečių iš Rusijos bus 19, Suomijos – 12, Didžiosios Britanijos – 7. Regatoje dalyvauja ir trys Lietuvių burlaiviai. Yra šalių, kur po vieną atstovą.

Klaipėdą aplankys ir Brazilijos karinis laivas, ir burlaivis iš Omano.

„Tikimės, kad tilps visi, sklandžiai švartuosis ir uosto darbas nebus paralyžiuotas“, – vylėsi koordinatorė.

Mažieji laivai švartuosis Danėje iki Biržos tilto. Tad bent penkis kartus bus keliamas Pilies tiltas, kad šie įplauktų. Didieji laivai švartuosis Kruizinių laivų terminale, buvusioje „Memelio miesto“, įmonės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijose. Pastarosios bus atvertos miestiečiams.

Prieš aštuonerius metus regatos metu Klaipėdoje viešėjo 98 burlaiviai, tačiau didžioji jų dalis buvo mažieji.

Eiseną dovanos ir svečiai

Burlaiviai į Klaipėdą atplauks liepos 29-ąją, kai Jūros šventė bus įsibėgėjusi. Prie krantinių jie turėtų prisišvartuoti iki 13 val. Tradiciškai miestiečiai galės pasigrožėti ir burlaivių įgulų eisena.

Pastaroji tuo pačiu maršrutu kaip ir vietos kompanijų eisena žygiuos liepos 30 d., sekmadienį.

„Tai bus spalvingiausias sekmadienio renginys. Jūros šventės temperatūra kris, o regatos dalyviai stengsis dar išjudinti miestą. Eisenoje dalyvaus apie 3 tūkst. žmonių. Profesionalios įgulos bus – 843 žmonių, buriavimo praktikantų – apie 2 tūkst.“, – pasakojo koordinatorė.

Burlaivių įgulų eisena žygiuos į Kruizinių laivų terminalą, kur vyks apdovanojimai. V.Ulevičienė pabrėžė, kad liepos 30-oji – diena, kada miestiečiai bus kviečiami lankytis burlaiviuose.

„Laivai atvers denius miestiečiams, aprodys juos. Įgulos pačios nori pademonstruoti ir aprodyti burlaivius“, – pabrėžė koordinatorė.