Vakarykščiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje politikai pritarė iniciatyvai, kad reikėtų pagerbti V. Gailių.

V. Gailius (1893–1956) gimė lietuvininkų šeimoje. Viktoro tėvas, tautiškai atjaučiąs ir susipratęs prūsų lietuvis, stengėsi ir savo vaikams įkvėpti tokią pat dvasią.

V. Gailius studijavo teisę Karaliaučiaus, Heidelbergo universitetuose, baigė Berlyno universitetą.

Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1915 m. buvo sunkiai sužeistas ir iš karinės tarnybos Vokietijos imperijos kariuomenėje paleistas.

1918–1924 m. V. Gailius tapo Mažosios Lietuvos tautinės tarybos, jos vykdomojo komiteto narys. 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašė Mažosios Lietuvos (Tilžės) Aktą.

Nuo 1918 m. gruodžio mėnesio V. Gailius dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, paskui – Lietuvos atstovu Estijoje.

Įamžinimo idėją inicijavo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus aktyvas, kurio atstovai pasiryžę patys surasti lėšų memorialinei lentai sukurti ir pagaminti, tik bėda, kad vis neapsisprendžia, kur ta lenta turėtų būti pakabinta.

V. Gailius buvo ir Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas, taip pat jis buvo paskutinysis Klaipėdos krašto gubernatorius. Tad nežinia, ant kurio – buvusio direktorijos ar gubernatūros – pastato turėtų atsirasti memorialinė lenta.

Tiesa, per visą Klaipėdos krašto laikotarpį Lietuvos sudėtyje gubernatorių čia buvo devyni, direktorijos pirmininkų – 15, o Tilžės Akto signatarų – 25, ne visų jų atminimas yra įamžintas.

Juos pagerbti ketinama Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos šimtmečiui, iki 2023 m.