Trečiadienio posėdyje pritarta Susisiekimo ministerijos parengtam projektui.
„Tai yra vienas didžiausių infrastruktūrinių projektų, kuris bus išvystytas ant vandens Lietuvoje“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo ministras Juras Taminskas.
Numatoma, kad nauja teritorija būtų formuojama pietinėje uosto dalyje, o investuotojai-nuomininkai būtų atrenkami viešo konkurso būdu, taikant konkurencinio dialogo procedūrą.
Potencialių investuotojų pradinių įnašų suma turėtų siekti ne mažiau kaip 300 mln. eurų.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia ankstyvoje projekto stadijoje išnuomoti dar nesuformuotos uosto teritorijos ir pritraukti privataus kapitalo infrastruktūrai finansuoti. Todėl siūloma nustatyti specialų teisinį režimą, skirtą tik šiam projektui.
Ministerijos vertinimu, pietinės Klaipėdos jūrų uosto dalies plėtra yra svarbi tiek šalies ekonomikai, tiek nacionaliniam saugumui. Projektas siejamas su karinio mobilumo stiprinimu, NATO priimančiosios šalies paramos pajėgumų didinimu bei Europos Sąjungos (ES) dvigubos paskirties infrastruktūros plėtra.
Tai yra vienas didžiausių infrastruktūrinių projektų, kuris bus išvystytas ant vandens Lietuvoje.
Įgyvendinus projektą būtų suformuota apie 100 ha naujos sausumos teritorijos, įrengta 1,3 km ilgio giliavandenių krantinių, pastatyti pietiniai uosto vartai.
Taip pat numatoma sudaryti sąlygas naujoms krovos, žaliosios energetikos ir jūrinės inžinerinės pramonės veikloms, planuojamas pietinės dalies krovos pajėgumas siektų 30 mln. tonų per metus.
Ministerijos teigimu, bendra projekto investicijų vertė siektų apie 600 mln. eurų. Mažiausiai pusę šios sumos sudarytų privataus investuotojo arba investuotojų pradinis įnašas, o likusi dalis būtų finansuojama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšomis, skolintomis, ES fondų ir, jei prireiktų, valstybės biudžeto lėšomis.
Ministerija nurodo, kad projektas galėtų pritraukti iki 1,1 mlrd. eurų privačių investicijų, o per 25 metus sukurti apie 7 mlrd. eurų tiesioginės ir netiesioginės ekonominės vertės.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta, kad naujos pietinės uosto teritorijos turėtų būti suformuotos ir įveiklintos iki 2028 m. trečiojo ketvirčio pabaigos. Šiame plane įskaitomas ir pietinio aplinkkelio bei kitos reikalingos transporto infrastruktūros suplanavimas.
Anot susisiekimo viceministrės Dovilė Sujetaitės, kad tai bus ne tik uostui, bet ir visam Klaipėdos miestui svarbi infrastruktūra.
„Aktyviai dirbame, kad Klaipėdos pietinis aplinkkelis taptų strategiškai svarbia tiek uosto, tiek miesto jungtimi. Tokio masto infrastruktūros kūrimas – ilgalaikis procesas, todėl visus veiksmus jau dabar planuojame taip, kad susisiekimo infrastruktūra aplink uostą augtų kartu, o ne eitų iš paskos“, – pranešime cituojama D. Sujetaitė.
ELTA primena, kad Seimas po prezidento veto gegužę priėmė patobulintą Klaipėdos jūrų uosto įstatymo projektą, numatant, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į uosto teritoriją yra draudžiama.
Projektu siekta užtikrinti, kad uosto žemė ir infrastruktūra būtų naudojamos pagal paskirtį.
Taip pat numatoma sustiprinti ir investicinę aplinką, griežtinti nacionalinio saugumo saugiklius – numatyta, kad uostas išliks atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams.
Esant grėsmėms ar pasikeitus geopolitinei situacijai, laivyba uoste bus ribojama arba stabdoma.
Tuo metu siekiant efektyvesnio reagavimo į taršos incidentus uoste, pakeistas aplinkosauginės atsakomybės paskirstymas – uosto žemės naudotojai dabar yra atsakingi už dugno tvarkymą 30 metrų pločio akvatorijos juostoje prie krantinių.
Pernai Klaipėdos uosto direkcijos pajamos siekė 63,4 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 24,2 mln. eurų. Iš šių lėšų dividendais į valstybės biudžetą grįžo 18,1 mln. eurų.
Naujausi komentarai