Interviu su KU vadovu ne tik apie tai, kas nuveikta, bet ir apie naujus sumanymus bei iššūkius.
– Kaip apibendrintumėte besibaigiančius metus?
– Džiaugiuosi jais, nes KU metai buvo sėkmingi. Jeigu peržvelgtume tas sritis, kuriose veikia Universitetas, pamatysime daug pozityvaus. Studijos: studentų ir šiemet priimta daugiau nei ankstesniais metais. Mokslas: laimėti net 6 nauji „Horizon Europe“ projektai gamtos ir technologijų mokslų srityse dar labiau sustiprins KU mokslininkų matomumą ir pripažinimą tarptautinėje erdvėje. Didžiausias pasiekimas nacionaliniu lygmeniu – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas Pakrančių tvaraus vystymosi ekscelencijos centras, kuris konsoliduos trijų sričių – technologijų, medicinos ir sveikatos bei gamtos mokslų – tyrėjus bei infrastruktūrą, plečiant esamas kompetencijas pakrančių vystymuisi aktualiose srityse. Trečioji, socialinė misija: joje mūsų akademinio personalo darbo vaisiai – parodos, premijos, apdovanojimai, stipendijos doktorantams. Džiaugiuosi, kad teisinga kryptimi pajudėjo Klaipėdos universiteto ligoninės kūrimosi procesai.
– Per metus Jums teko patirti net dvejus rinkimus, kaip vertinate jų rezultatus?
– Kaip miesto politikas, Klaipėdos savivaldybės tarybos rinkimuose dalyvavau su Tėvynės sąjungos (Lietuvos krikščionių demokratų) sąrašu. Rinkimai mums buvo gana sėkmingi, bet politinės įtakos pasiskirstė taip, kad šiuo metu dirbame opozicijoje. Demokratinėje visuomenėje ši pozicija taip pat svarbi.
Rektoriaus rinkimų rezultatai ir džiugina, ir įpareigoja. KU tarybos, visos universiteto bendruomenės pasitikėjimas ir palaikymas buvo didelis. Vertinu jį kaip pritarimą tam, kas padaryta per pirmąjį kadencijos penkmetį, ir įpareigojimą tęsti pradėtus darbus.
– Gana ilgai neatskleidėte, ar dalyvausite kovoje dėl KU rektoriaus posto. Turėjote abejonių?
– Svarstyti – žmogiška. Aš esu gydytojas ir puikiai suprantu, kad rinkdamasis vieną kurį nors kelią prarandu galimybes kitame. Tad dvejonių buvo. Motyvavo bendruomenės parama, išsakomas pasitikėjimas bei padrąsinimai. Net studentai buvo atėję paagituoti... Galų gale, jeigu būtų atsiradę kandidatų, kuriems būčiau galėjęs ramia širdimi perduoti vadovo postą, nesibaimindamas, kad Universiteto plėtra sustos, kad toliau bus auginamas Klaipėdos universiteto ligoninės projektas, galbūt būčiau nusprendęs kitaip. Bet kai sužinojau, kad norą vadovauti pareiškė asmuo, Universiteto reputacijoje palikęs didelių dėmių, pabėgęs iš jo, palikęs čia neužbaigtus ir neperduotus darbus, neturintis jokių vadybinių gebėjimų, klausimų, ar dalyvauti rinkimuose, man nebeliko.
– Prisiėmėte atsakomybę dar 5 metus būti KU bendruomenės lyderiu. Tad kokie bus KU prioritetai?
– Vienas svarbiausių uždavinių – stiprinti tarptautiškumą. Suprantame, kad ne sostinės universitetui konkuruoti Lietuvoje yra sunku. Turime sau vietą užsitikrinti būdami kitokie, pritraukdami ir į savo akademinę bei mokslo aplinką integruodami europinių universitetų patirtis ir stiprybes. Per šią poziciją sieksime stiprinti savo pozicijas reitinguose.
Vienas svarbiausių uždavinių – stiprinti tarptautiškumą. Suprantame, kad ne sostinės universitetui konkuruoti Lietuvoje yra sunku.
Su šiuo prioritetu susijęs ir studentų pritraukimo klausimas, bet čia, esu įsitikinęs, turime glaudžiai dirbti su miestu ir verslu. Kito kelio nėra. Jaunų žmonių reikia visiems. Pažvelkime į Mėlynojo proveržio strategiją, joje juodu ant balto užrašyta siekiamybė padidinti miesto gyventojų skaičių. Kaip galime to pasiekti? Be jaunų žmonių, kurie čia mokysis, kurs šeimas, gimdys vaikus – niekaip. Tad turime dirbti drauge, kad jaunas žmogus gyvenimui ir perspektyvai rinktųsi Klaipėdą.
– Ne mažiau svarbus prioritetas – KU bendruomenės gerovės užtikrinimas tiek finansine, tiek socialine prasmėmis. Darbo užmokestis visiems sėkmingai ir rezultatyviai dirbantiems didės per kintamąją atlygio dalį. Noriu, kad bendruomenės nariai jaustų, kad Universitetas yra geras darbdavys ir čia minčių yra įvairių. Gal KU miestelyje galėtų atsirasti vaikų darželis? Suprantu, kad Lietuvoje tokie dalykai nėra įprasti, tokiu rūpesčiu darbuotojais gali pasididžiuoti Europos mokslo įstaigos, bet kodėl neperkėlus šios patirties į Lietuvą? Juolab kad turime tam galimybių. Vos prieš kelias dienas pasirašėme ketinimų protokolą su AB „Limarko laivininkystės kompanija“, Universitetui savo jubiliejaus proga dovanojančia KU akademinio miestelio išvystymo investicinį projektą. Gal investicijų rinkos ekspertai pamatys tokią galimybę?
– KU miestelyje nekantriai laukiama statybų. Girdime, kad čia turi iškilti ne vienas naujas statinys.
Infrastruktūros plėtros srityje turime smarkiai pasistūmėti, nes esame padarę rimtus namų darbus: netrukus pradės kilti naujas bendrabutis, naujas sporto kompleksas, kuris turėtų būti statomas viešojo ir privataus kapitalo partnerystės principu – projektui žalią šviesą įžiebė ši Vyriausybė. Planuose – naujas laboratorijų korpusas, Sveikatos mokslų fakulteto simuliacijų centras, medijų centras.
– Nauji pastatai – gerai, tačiau gyvybę jiems įkvepia žmonės. Dažnai girdime, jog Klaipėdoje trūksta studentų ir jų jaunatviškos energijos. Kur jie? Kaip juos atsivilioti į tą gražiąją Klaipėdą?
– Studentų skaičiai yra sumažėję visur, tai – demografinės duobės pasekmė. Pasaulinė praktika rodo, kad švietimo rinkoje sėkmingai veikia mokslo universitetai ir šiame etape KU gal net labiau mokslo nei studijų universitetas, bet tai nereiškia, kad nenorime didinti studentų skaičiaus. Daug dirbame šia linkme. Kurį laiką gana sėkmingai auginome studentų iš užsienio skaičių, tačiau dėl valstybinio reguliavimo pokyčių jų srautas sumažėjo. Reikia pripažinti, kad visoms Lietuvos aukštojo mokslo įstaigoms nepadeda ir pas mus įsigalėjęs studijų užsienyje pervertinimas. Čia, matyt, mūsų nacionalinis bruožas stebuklų dairytis tik svetur ir nuvertinti tai, ką turime, kas būtų ekonomiškai ir logiškai racionalesnis pasirinkimas.
Statistiniai KU priėmimo rodikliai jau antrus metus rodo augimo tendenciją. Trapią, bet augimo. Mūsų ambicija ją stiprinti. Šiemet stebėjome biologijos ir biotechnologijų, pedagoginių, laisvalaikio sporto studijų proveržį. Pastarosios programos turinį svariai praturtino partnerystė su „FC Barcelona“ ir Lietuvos krepšinio federacija.
– Kiek per pastaruosius metus sustiprėjo EU-CONEXUS aljansas? Koks studijų potencialas dar neišnaudotas čia?
– EU-CONEXUS atveriamos galimybės yra racionali galimybė visiems, svajojantiems apie studijas užsienyje. Renkiesi studijas KU, o turi galimybę studijuoti dar 8 Europos universitetuose. Pasirinkdamas bendras studijų programas ar specializacijas, gausi diplomą su visų aljansą sudarančių universitetų rektorių parašais. EU-CONEXUS bendrųjų studijų pasiūlą netrukus papildys dvi naujos jungtinės magistrantūros programos – Kultūros skaitmenizavimo programa, sujungsianti humanitarines ir IT mokslų sritis, bei Tvarios pakrančių miestų plėtros studijos. EU-CONEXUS – tai ne tik studijos, bet ir bendri mokslo projektai, kultūros ir sporto renginiai, keitimosi programos.
– Praėjo metai nuo KU ligoninės įsteigimo. Ar viskas pagal planą auginant šį „kūdikį“?
– Sunku būtų lyginti šį procesą su žmogaus atėjimu. Tai nėra istorija, prasidedanti nuo nulio. Nauja įstaiga kuriama iš buvusių trijų organizacijų, transformuojant jas į bendrą darinį. Šis procesas sudėtingas, nes sutarimą ir sprendimų būdus turi rasti skirtingos bendruomenės. Kaip ligoninės steigėjų atstovą, mane labai džiugina sėkmingas lyderio pasirinkimas. Dr. Audrius Šimaitis į Klaipėdą grįžo iš rimtos profesinės pozicijos Jungtinėje Karalystėje su didele ir kitokia vadybine patirtimi. Matome, kaip skiriasi jo komunikavimas, kaip atvirumas svarstant problemas ir formuojant komandą išjudino bendruomenės iniciatyvas. Matau, kad teigiama linkme išjudėjo jaunųjų rezidentų pritraukimo problema. Į Klaipėdos universiteto ligoninę atvyksta žmonės, tikintys jos idėja. Tuo galiu tik džiaugtis. Žinoma, mūsų laukia daug svarbių darbų ir iššūkių. Kitų metų liepą baigsis reformos pereinamasis etapas, formuosis nauja organizacijos struktūra, nebeliks filialų, šiuo metu dar turinčių tam tikras autonomijos teises.
– Ar galima sakyti, jog nepasitikėjimo reforma slenkstis peržengtas?
– Neigiamos informacijos srautas šiuo metu yra sumažėjęs, nors puikiai suprantame, kad konkurencija su kitomis Lietuvoje veikiančiomis universitetų ligoninėmis yra ir bus atkakli. Naujas darinys pretenduoja į tą patį finansų pyragą, tad natūralu, kad senbuviai neploja katutėmis.
– Ar KU lūkesčius pateisino Klaipėdoje įkurta Universiteto gimnazija, kitose gimnazijose veikiančios universitetinės klasės?
– Jaunuolių, atėjusių studijuoti iš šių mokyklų, skaičius didėja. Galiu paminėti, kad pagal statistiką daugiausiai studentų mums parengė Vytauto Didžiojo gimnazija. Matome, jog mokyklų, aktyviai dirbančių su KU, reitingai irgi kyla. Tai – bendrų pastangų rezultatas. Apie universitetines klases šiuo metu jau kalbame su Klaipėdos rajono savivaldybe. Yra minčių dėl KU klasių Tauragėje. Tai matau kaip vieną iš kelių didinti studijuojančiųjų skaičių.
– Kaip manote, ar artimiausiu metu pavyks įgyvendinti svajonę, kad prie įvažiavimo į Klaipėdą kelių atsirastų informacinės lentos „Klaipėda – universitetinis miestas“?
– Įvažiuojant į Rostoką, KU partnerį EU-CONEXUS aljanse, svečius pasitinka užrašas, kad Rostokas yra Hansos ir universiteto miestas. Nenustoju kartoti, jog tai, kad Klaipėdoje yra universitetas, miestui suteikia didelę papildomą vertę. Džiaugiuosi, kad mero apsilankymo KU metu išgirdau Universitetą ir jo veiklas palaikančią poziciją. Tikiuosi, kad tokie užrašai atsiras.
Naujausi komentarai