Keitėsi būsto statusas
S. Kudarauskas dviejų kambarių butą Baltijos prospekte esančiame vadinamajame universiteto darbuotojų name gavo dar 1993 m., tada tai buvo tarnybinis butas.
Vėliau tokių butų statusas kelis kartus keitėsi, kol jie tapo savivaldybės nuosavybe, o gyventojai su ja sudarė nuomos sutartis. Būstų administratorius – viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.
Nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į daugybę aplinkybių. Numatomos ir nuolaidos asmenims, kurie atitinka tam tikrus kriterijus.
S. Kudarauskas įsitikinęs, kad jis nepagrįstai verčiamas mokėti beveik 200 eurų nuomos mokestį, nes neturi kito būsto, yra pensinio amžiaus ir yra vienišas.
Profesoriaus įsitikinimu, nuolaida turėtų būti taikoma net nepristatant šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, nes apie tai galima sužinoti iš valstybės registruose esančių duomenų.
Būdamas tikras, kad jau kuris laikas permoka už būsto nuomą, S. Kudarauskas teismui pateikė priešieškinį, kuriame išdėstė, kad skolingas ne jis, o jam susidarė skola dėl ydingo nuomos mokesčio apskaičiavimo.
Profesorius nėra tas žmogus, kuris visai nemoka mokesčio, jis tiesiog moka perpus mažesnę, nei numatyta, sumą.
Procedūra: iškeldinant iš būsto tenka iš jo išnešti asmeninius žmogaus daiktus. Be to, procese turi dalyvauti policija, antstolis ir net ugniagesiai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Ieškinys ir priešieškinys
Pirmadienį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose turėtų vykti parengiamasis posėdis. „Klaipėdos butų“ civilinis ieškinys S. Kudarauskui – 2 539 eurai, ieškovai prašo nutraukti nuomos sutartį su skolininku ir iškeldinti jį iš buto su visais jo daiktais.
Prašoma taip pat priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei apmokėti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovu byloje vadinamas S. Kudarauskas prašo atmesti įstaigos „Klaipėdos butai“ ieškinį ir priteisti iš šios įstaigos jam permokėtus 1 476 eurus.
Profesorius taip pat prašo jam priteisti 5 proc. metines palūkanas bei jo bylinėjimosi išlaidas. Be to, jis prašo priimti atskirąją nutartį dėl teisės normų pažeidimo viešojoje įstaigoje „Klaipėdos butai“ ir miesto savivaldybės administracijoje, apie tai informuojant merą.
Bylinėjasi dėl principo?
Profesorius pasakojo, kad ne vienerius metus bylinėjasi dėl nuomos mokesčio, pats gilinasi į įstatymų subtilybes, todėl negali imtis savo tiesioginių mokslo darbų, kurie būtent dabar turėtų būti itin aktualūs.
Kalbėdamas apie pirmą pralaimėtą bylą ir tuoj prasidėsiančią antrą, S. Kudarauskas pripažino, kad jo pajamos nėra mažos ir nuoma jam įkandama.
Esą bylinėdamasis jis nori naudos ne tik sau, bet ir kitiems savivaldybės būstų nuomininkams, kurie galėtų gauti nemenkas nuolaidas, bet apie tai nėra informuojami.
S. Kudarauskas sulaukė didelio palaikymo, kažkas net pasiūlė surengti rinkliavą ir apmokėti profesoriaus skolą. Profesorius atviravo, kad jo pensija yra didesnė nei vidutinė klaipėdiečio alga, nors pirmajai priteistai sumai padengti jis paėmęs banko paskolą.
Būdamas garbaus amžiaus jis su šypsena teigia – nežinia, kiek jam dar liko gyventi, bet teisme yra nusiteikęs atstovauti sau pats.
Ką darys, jei bus iškraustytas iš buto, kuriame gyvena daugiau nei 30 metų, 88-erių S. Kudarauskas kol kas nežino.
Nieko asmeniško
Viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorius Paulius Lengvinas paaiškino, kad vadovauja įstaigai, kuri vykdo funkcijas apgyvendinant ir pasirašant nuomos sutartis su savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomininkais. Tai yra dvi skirtingos kategorijos.
Savivaldybės butus žmonės gavo kaip tarnybinius ir galėjo juos išsipirkti, bet neišsipirko. Investicinių čekių verte jiems ilgą laiką buvo atskaičiuojamas nuomos mokestis. Kai čekių vertė baigėsi, tokiuose butuose gyvenantys žmonės įgavo prievolę mokėti nuomos mokestį.
Socialinis būstas išnuomojamas nepasiturintiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos laikinai.
S. Kudarauskas gyvena savivaldybės būste. Tokio būsto nuoma prilyginama rinkos kainai. Ją nustato miesto taryba, o atliekant kainos pokyčius vertinama labai daug kriterijų: būsto būklė, namo statybos metai, komunalinių patogumų kokybė ir kiti.
„Aš stengiuosi atlikti savo darbą profesionaliai. Matau, kad S. Kudarauskas nevykdo įsipareigojimų. Kitaip vertinti neturiu teisės, jokios asmeninės nuostatos prieš profesorių neturiu. Turime būti visiškai nešališki. Jei mes nedirbsime pagal nustatytą tvarką, patys būsime baudžiami. Todėl teismas ir sprendžia tokius klausimus. S. Kudarausko atvejis, mano galva, – vienas paprasčiausių, tik gavęs labai daug visuomenės dėmesio. Dažnai kitų skolininkų istorijos būna tiesiog širdį veriančios. Būdamas įstaigos vadovas neturiu teisės išskirti nė vieno asmens“, – kalbėjo P. Lengvinas.
Jis paaiškino, kad kelių instancijų teismai patvirtino, jog profesorius buvo neteisus. Pirmasis teismo sprendimas jau įvykdytas, antstoliai per kelias dienas priteistą sumą išieškojo, pinigai buvo pervesti savivaldybei. Tačiau nuomininkas ir toliau nemoka nustatyto nuomos mokesčio.
Pasako ne viską?
„Klaipėdos butų“ vadovas papasakojo, jog kai nuomininkai delsia sumokėti mokestį, jiems rašomi pranešimai, raginimai, dirbama individualiai ir tik po to teismui teikiamas ieškinys.
Raginimus sumokėti įsiskolinimą yra gavę daugiau asmenų, bet iškeldinti iš to paties namo neteko nė vieno nuomininko.
Vadinamajame Klaipėdos universiteto darbuotojų name ne vienas žmogus gyvena neišsipirktame, o vis dar savivaldybei priklausančiame būste. P. Lengvino tikinimu, visi šie žmonės įsipareigojimus savivaldybei vykdo, asmeninių pretenzijų iš jų nesulaukiama.
Jokios asmeninės nuostatos prieš profesorių neturiu.
„Nelabai suprantu, kam kelti tokį ažiotažą, jei galima problemą išspręsti taikiai. Matome, kad S. Kudarausko situacija skaldo visuomenę: vieni nori, kad jis gautų lengvatą ar net būtų atleistas nuo mokesčio, kiti įsitikinę, kad visi esame lygūs, – stebėjosi įstaigos „Klaipėdos butai“ vadovas. – Matome S. Kudarausko pajamas ir stebime jo nenorą bendrauti bei kategoriškumą. Bandėme rasti geriausią sprendimą aptariant visus teisės aktus, išaiškinimus ir paaiškinimus, ką žmogus turi padaryti, kad gautų lengvatą, jei ji jam priklauso. Bet jis neatliko jokių veiksmų. Pagal vieną įstatymo punktą jis galėtų pretenduoti į nuolaidą, bet pagal kitą – ne, bet apie tai nutyli.“
Skola – visiems klaipėdiečiams
Kasmet „Klaipėdos butai“ teismui teikia apie 20–30 ieškinių, iškeldinama vidutiniškai 10 nuomininkų. Dažniausiai jie įsiskolina nemokėdami nuomos mokesčio.
Ieškiniai gali būti teikiami tik dėl skolos. P. Lengvinas stebisi, kad žmonės, nepatenkinti pernelyg išaugusiu nuomos mokesčiu, neieško kitos išeities, juk nė vienas nėra verčiamas gyventi savivaldybės būstuose, nepatenkintieji gali nuomotis būstą iš privatininkų.
Kalbėdamas apie nuomininkų skolas, įstaigos vadovas pabrėžė – mokestis, kurį sumoka nuomininkai, yra ne įstaigos „Klaipėdos butai“ pinigai, tai – savivaldybės pajamos, kitaip tariant, visų miestiečių pinigai.
„Kai sumažėja žmogaus pajamos ar jis gyvena vienas, yra priešpensinio amžiaus, nuomininkas gali kreiptis į savivaldybę ir jam gali būti paskirtas socialinis arba laikinas būstas. Kai tarybos sprendimu perskaičiavus nuomos mokestį jis priartėjo prie rinkos kainos, nuomininkai pasiėmė paskolas ir išsipirko tuos savivaldybės butus. Taip jie išsprendė savo problemą, mokėdami bankui tapo būsto savininkais. Buvo ir tokių, kurie atsisakė savivaldybės butų, nes pamatė, kad, primokėję dar truputį, gali iš privatininko išsinuomoti geresnį ar patrauklesnėje vietoje esantį būstą. Noriu pabrėžti – socialinio būsto išsipirkti negalima, tai įmanoma tik nuomojant savivaldybės būstą“, – paaiškino P. Lengvinas.
Pastaruoju metu socialinių butų daugėja, mat kai nuomininkai atsisako savivaldybės būsto fondo butų, jie įgauna socialinio būsto statusą, taip trumpėja laukiančiųjų tokių butų eilė.
Nuolaidų neprašo
„Kai skola siekia tūkstančius eurų, o gyventojai prioritetą teikia ne pirmos būtinybės išlaidoms, kitos išeities, kaip iškeldinti, nėra. Mes, kaip įstaiga, jokių įgaliojimų keisti didesnį savivaldybės butą į mažesnį neturime. Jei žmogui nuomos mokestis yra pernelyg didelis, jis prašo mažesnio, prašymą svarsto savininkas, tai yra savivaldybė“, – paaiškino P. Lengvinas.
„Klaipėdos butams“ teisme atstovaujanti advokato padėjėja Svajūnė Šidlauskaitė taip pat stebėjosi, kad S. Kudarauskas niekada neprašė lengvatos ir neatliko tam būtinų veiksmų.
„Norėdamas gauti prašomą nuolaidą mokesčiui už savivaldybės jam išnuomotą būstą, jis turėtų nueiti į savivaldybę, parašyti prašymą, deklaruoti pajamas. Tik tada bus priimtas sprendimas keisti arba nekeisti sutarties pagrindą. Tai priklausys nuo jo pajamų. Bendraujant su ponu S. Kudarausku jau ne vienerius metus nesiseka įkalbėti atlikti tą vienintelį veiksmą, kad būtų pagrįstai atsakyta, ar jam socialinė lengvata priklauso“, – aiškino teisininkė.
Skaičiai ir faktai
2023 m. pabaigoje Klaipėdoje buvo:
savivaldybės būstų – 665 (bendras plotas – 30 tūkst. kvadratinių metrų);
socialinių būstų – 802 (bendras plotas 33 215 kvadratinių metrų).
Pernai priskaičiuota 1 784 539 eurai mokesčių už savivaldybės nuomojamus būstus.
Nuomininkai apmokėjo 97 proc. šios sumos.
2023 m. už skolas iš savivaldybės butų iškeldinta 16 asmenų.
Naujausi komentarai