Prisibelsti į kolegų sąžinę
Praėjo daugiau nei pusmetis, kai V.Senčilą pasiekė jo kolegų, ukrainiečių profesūros kreipimasis, kuris taip pat buvo adresuotas ir Rusijos bei Baltarusijos universitetų mokslo darbuotojams.
"Su daugeliu jūsų esame pažįstami asmeniškai. Mes su jumis esame tos pačios profesijos žmonės. Mes mokome, tyrinėjame pasaulio, gamtos ir visuomenės įvykius, procesus. Mes esame su jumis tos pačios pasaulėžiūros mokslininkai ir pedagogai. Visa tai šiandien gali būti sunaikinta, pradėjus karą prieš Ukrainą", – pirmąją karinės agresijos dieną parašė mokslininkai iš Charkovo technikos universiteto.
Skaitydamas šį raštą, klaipėdietis V.Senčila tuomet sunkiai tvardė emocijas, nes kolegos rašė apie okupantų apšaudomus studentų bendrabučius, gyvenamuosius kvartalus.
Jie rašė apie tai, kad dėstytojai ir studentai dėl nesiliaujančių oro atakų turi slėptis metro požemiuose ir rūsiuose, apie tai, kad žūva taikūs žmonės, griaunama viskas, kas tiek metų statyta.
"Mes kreipiamės į jus, mūsų kolegos, į jūsų sąžinę ir protus, padarykite, ką galite, kad sustabdytumėte karą. Ištarkime kartu: "Karui ne!" Antraip mūsų vaikai ir anūkai, mūsų studentai niekada mums neatleis už neveiklumą", – praėjus vos kelioms valandoms po pirmųjų Kremliaus atakų prieš Ukrainą rašė Charkovo technikos universiteto profesoriai.
Su vienu pasirašiusiųjų šį kreipimąsi, šio universiteto mokslo prorektoriumi, Ukrainos mokslo ir technikos valstybinės premijos laureatu, profesoriumi Andrejumi Marčenka V.Senčila pažįstamas asmeniškai.
Stresą malšina kūryba
Nuo to laiško praėjo beveik 200 karo dienų.
Kariniams veiksmams prasidėjus, V.Senčila susisiekė su A.Marčenka, paguodė, kaip tik galėjo ir nuo tada palaiko ryšį su juo nuolat.
Dalis Charkovo akademinės bendruomenės jau pirmosiomis intervencijos dienomis perėjo į karinę struktūrą ir užsiėmė tėvynės gynyba, kai kurie pasitraukė į šalies gilumą ar užsienį.
"Profesorius A.Marčenka liko Charkove, kaip dirbo, taip ir dirba prorektoriumi. Mes su juo dažniausiai kalbamės apie švietimo situaciją, kaip jiems pavyksta dirbti tokiomis sąlygomis. Karo reikalų stengiamės neliesti, nors tai sunkiai įmanoma", – pasakojo V.Senčila.
Kai yra laiko tarp nuolatinių oro atakų, A.Marčenka, kaip pats teigia, kad ištvertų įtampą, savo išgyvenimus perteikia rašydamas esė karo, imperinių ambicijų ar autoritarizmo temomis.
Nuolatinėje atakų zonoje
Kai fronto linija stabilizavosi, visa Ukraina atsidūrė tam tikrose zonose.
Viena jos dalis yra okupuota, kita tapo priefrontės zona, kurioje yra ir Charkovas, likusioji dalis periodiškai apšaudoma, bet ji yra toliau nuo karo veiksmų lauko.
"Atsižvelgiant į tai, atitinkamai organizuojamas ir švietimas. Ir šiandien Rugsėjo 1-osios šventė pas juos vyks. Charkoviečiai bendrauja su kolegomis iš Kijevo ir Lvovo, tai ten ir bendrojo lavinimo, ir aukštosiose mokyklose bus organizuojami užsiėmimai, vaikai eis į mokyklas, o studentai – į universitetus", – teigė V.Senčila.
Vis dėlto Charkove situacija kita. Jis yra vos už 70 kilometrų nuo Rusijos miesto Belgorodo, iš kurio Charkovą pasiekia rusų kariuomenės raketos, todėl visi moksleivių ir studentų užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu.
"Profesorius A.Marčenka pasakojo, kad gegužės mėnesį atakavo mažiau, tačiau pastarosiomis savaitėmis Charkovas bombarduojamas kasdien ir dieną naktį pas juos kažkas vis atskrenda iš Belgorodo. Greitosios raketos iš ten Charkovą pasiekia per 30–40 sekundžių, tad neutralizuoti jas labai sudėtinga. Raketos kartais pataiko į karinį taikinį, bet dažniausiai – į civilinį objektą", – kalbėjo su ukrainiečiais kolegomis nuolat ryšį palaikantis klaipėdietis.
Liudijimai: Atgimimo aikštėje klaipėdiečiai dar gali pasižiūrėti eksponuojamą ukrainiečio fotografo Yano Dobronosovo fotoparodą, kurioje – emocingos ir sukrečiančios nuotraukos, užfiksuotos būtent Charkovo mieste pirmosiomis karo dienomis. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Taikinys – Tankų mokykla
Charkove, anot A.Marčenkos, yra nukentėję per 2 tūkst. civilių pastatų, tarp jų – apgriauti vaikų darželiai, mokyklos ir universitetai.
"Turbūt nereikia stebėtis, kad nukentėjo ir Charkovo technikos universitetas. Yra sugriauta jam priklausiusi viena geriausių šalyje sporto bazė, kur buvo rengiamas olimpinis rezervas, sugriauti studentų bendrabučiai. Pirmosiomis karo dienomis sugriautas ir dar vienas labai įdomus objektas, į kurį turbūt specialiai taikytasi", – pasakojo profesorius V.Senčila.
Jaunimas nori mokytis. Jie žino, kad karas pasibaigs ir kažkam reikės spręsti galybę inžinerinių problemų.
Pačioje karo pradžioje rusai subombardavo Charkovo technikos universiteto filialą, vadinamąją Tankų mokyklą, istorinį objektą, kuriame konstruktorius Michailas Koškinas išrado ir sukonstravo legendiniu vadintą sovietų tanką T-34.
Kiek vėliau rusai sugriovė dar vieną objektą – Charkovo fizikos technologinį institutą (buvusį universiteto filialą), kuriame kažkada dirbo žymus branduolinės fizikos mokslininkas Levas Landau.
"L.Landau dirbo Charkove, šiame pastate, kurį dabar susprogdino. Pas jį ten kelis kartus buvo atvykęs kitas pasaulinio garso fizikas Nielsas Bohras. Be viso to, rusai Charkove bombarduoja ir kitus "svarbius karinius objektus", pavyzdžiui, Pedagogikos universiteto centrinį korpusą. Rusai taiko išdegintos žemės taktiką, panašu, toks ir yra jų tikslas Ukrainoje", – teigė V.Senčila.
Pirmiausia – išginti okupantus
Nepaisant karinės situacijos, šiame prie fronto esančio Ukrainos didmiesčio švietimo bendruomenė visą tą laiką nei ugdymo proceso, nei studijų nenutraukė.
"Viskas vyko ir vyks nuotoliniu būdu, net diplominių darbų gynimas. Dėl nuolatinės apšaudymo grėsmės universiteto vadovybė nerizikuoja telkti žmonių ir dirbti gyvai. A.Marčenkos teigimu, apie pusė visų dėstytojų liko Charkove, maždaug 20 proc. išvyko į užsienį, o trečdalis pasitraukė giliau į Ukrainą. Pirmakursių priėmimas įvyko, visos vietos užimtos. Jaunimas nori mokytis. Jie žino, kad karas pasibaigs ir kažkam reikės spręsti galybę inžinerinių problemų", – pasakojo V.Senčila.
Dalis dėstytojų ir pačių studentų dar pirmosiomis karo dienomis tapo savanoriai, perėjo į teritorinę apsaugą, nors pagal įstatymą, jie neprivalėjo eiti kariauti.
Vienas Charkovo technikos universiteto profesorius už nuopelnus ginant Ukrainą jau apdovanotas ordinu.
"Rusų pasaulio" viliotinis
Charkovo technikos universiteto administracija visą tą pusmetį dirbo savo darbo vietose, ne nuotoliniu būdu, tad, prasidėjus oro atakai, prorektorius A.Marčenka ir kiti turėdavo mažiau nei pusė minutės pasitraukti į slėptuvę.
Profesoriaus teigimu, karas, apvertęs gyvenimus, pakeitė Ukrainos žmonių požiūrį į daugelį dalykų.
Kone visi radikalizavosi V.Putino Rusijos atžvilgiu, taip pat ir rusų tautybės Ukrainos piliečiai, kurie iš savo istorinės tėvynės pastarąjį pusmetį patiria tik mirtiną terorą.
Pasak A.Marčenkos, yra studentų, kurie netgi atsidūrę okupuotoje zonoje jungėsi prie paskaitų, mokėsi, neapleido studijų.
Tačiau tiek laikinai Rusijos kariuomenės užimtų sričių dėstytojai, tiek studentai patiria didelį okupantų spaudimą šlietis prie "rusų pasaulio".
Karas kada nors baigsis
Ukrainiečių akademinė bendruomenė pasklido po visą Europą, dalis atsidūrė ir Klaipėdoje, čia ukrainiečių studentų yra 397.
Klaipėdos universitete (KU) nuo rugsėjo 1-osios studijuos 39 ukrainiečiai, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – 6, Lietuvos dailės akademijos Klaipėdos filiale – 3, LCC tarptautiniame universitete – 209, o Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje – 140, jie mokosi dar ir Ukrainoje.
Be to, KU dirba 10 mokslininkų (daugiausia moterys) iš Ukrainos aukštųjų mokyklų.
Lietuvos mokslo tarybai nustačius kvotas, buvo skirtos vietos Ukrainos dėstytojams, jiems reikėjo dalyvauti konkurse, laimėjusieji buvo įdarbinti pradžiai pusmečiui, dabar terminas pratęstas.
Šiandien, toli nuo tėvynės, tiek dėstytojai, tiek ir studentai pradės naujuosius mokslo metus Klaipėdoje.
"Kaip ir pas mus, taip ir Charkove šiandien irgi prasidės naujieji mokslo metai. Tiesa, ten – tik nuotoliniu būdu. Esant reikalui, apsvarstyta ir evakuacijos galimybė. Bet ukrainiečiai yra optimistai. Ši tauta yra sukurta ne karui, nors, gindami savo valstybę, jie pasirodė neįtikėtinai karingai. Bet tai yra laikina jų būsena, išskyrus, žinoma, profesionalius karius. Iš esmės ukrainiečiai yra sukurti taikiam darbui, jie talentingi žmonės, jie ir dabar galvoja apie taikią ateitį", – kalbėjo V.Senčila.