- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po paskelbtos žinios apie Klaipėdos universitetinės, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninių sujungimą daugybei žmonių kyla klausimų. Pacientai ir medikai ne į visus juos randa atsakymus. Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės direktorius prof. habil. dr. Vinsas Janušonis ėmėsi paaiškinti šių dienų aktualijas.
Ligoniams – paprasta žinia
– Ko galima tikėtis iš ligoninių sujungimo ir kaip greitai šis procesas turėtų įvykti?
– Reorganizavus tris ligonines į vieną įstaigą – Klaipėdos universiteto ligoninę – pagal reorganizavimo sąlygas pereinamasis laikotarpis truks pusantrų metų, jis baigsis 2024 m. liepos 1-ąją. Susijungusios Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės tapo vienos įstaigos filialais. Klaipėdos universitetinė ligoninė dabar vadinasi tiesiog Klaipėdos universiteto ligoninės filialas Klaipėdos ligoninė, kad nesikartotų žodis universitetas. Iš esmės pasikeitė tik tai, kad dalis jų funkcijų buvo centralizuotos. Viena pagrindinių jų – finansai, juos valdo laikinai einantis pareigas generalinis direktorius. Bet tai medikams rūpi mažiau. Šio susijungimo rezultatų galima tikėtis ne taip greitai, apie tai kalbėjo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Daug kas priklausys nuo būsimos ligoninės vadybos bei finansų. Svarbu, kaip seksis sujungti mokslą, kliniką ir infrastruktūrą į vieną kompleksą. Prisimindami lietuvių patarlę „greitas darbas, kreivas vaikas“, galime teigti, kad kai kurių pokyčių nereikėtų labai skubinti ir viską daryti gerai pamatavus.
– Kokių klausimų dažniausiai išgirstate iš ligonių?
– Keista, bet neretai išgirstame klausimą, ar dar dirbame. Norime, kad visiems būtų aišku, jog ligoniams beveik niekas nepasikeitė. Jau mėnesį gyvename susijungimo procese, ir ligoniai dėl to nepatiria jokių nepatogumų. Medicininė dalis išliko ta pati, išskyrus pavienius, nesisteminius klausimus. Kaip ir iki susijungimo, dirba visi priėmimo skyriai, liko tos pačios budėjimo dienos, o Greitosios medicinos stoties ekipažai laikosi šio grafiko. Ligoniams gali šiek tiek keistis aprūpinimas vaistais, priemonėmis, maistas. Bet visa tai neturėtų daryti įtakos gydymo kokybei. Ligoniams reikės paaiškinti, kas pasikeitė ir kodėl taip atsitiko. Noriu pasakyti, kad žmonėms nereikėtų dėl ligoninių susijungimo laukti ypatingų pokyčių ar jaudintis.
Darbuotojus ragina nepanikuoti
– Kaip darbuotojai reaguoja į jau prasidėjusias ir būsimas permainas?
– Jiems dar daug kas neaišku, kaip tai paprastai būna pokyčius išgyvenančiose įstaigose. Nors ligoninės struktūra pusantrų metų nesikeis, darbuotojai pajus pokyčių, kurie sutinkami ne visada su džiaugsmu. Mūsų ligoninė (filialas, buvusi Klaipėdos universitetinė ligoninė) yra ženkliai didesnė už filialą Jūrininkų ligoninę ir dar mažesnį darbuotojų skaičiumi filialą Palangos reabilitacijos ligoninę. Kiekviena šių buvusių ligoninių, dabar tapusių vienos įstaigos padaliniais, iki pertvarkos turėjo savo tvarkas ir kiekvienoje ligoninėje jos nebuvo vienodos. Vienodinant jas visi patenkinti nebus. Susiformavusi organizacinė kultūra keičiama dešimtmečiais. Be abejo, permainos veikia darbuotojų nuotaikas, jaučiama tam tikra įtampa, nors garsiai apie tai nekalbama. Universiteto ligoninėje visiems darbuotojams, net eiliniams gydytojams ir slaugytojoms ateityje teks dalyvauti konkurse. Dėl eilinių darbuotojų klausimas dar nėra labai aiškus, o dėl vadovų – viskas žinoma. Nuo 2024 m. sausio 1-osios skyrių vedėjai, klinikų vadovai, kurie ilgiau dirbo ir neturi terminuotų sutarčių, bus atleisti, bus skelbiamas konkursas, kuriame ir jie galės dalyvauti. Tikėtina, kad didžiausia įtampa darbuotojams gali kilti dėl atlyginimų, kurie neturėtų mažėti, bet čia yra nemažai niuansų. Faktas, kad visuose trijuose ligoninės filialuose atlyginimai yra skirtingi, pereinamuoju laikotarpiu jie gali tokie ir likti. Atlyginimams suvienodinti reikia laiko ir pinigų.
Darbuotojus ne kartą raminau sakydamas, kad reikia tiesiog palaukti.
– Ar per šiuos pusantrų metų jūsų vadovaujamos ligoninės, dabar vadinamos filialu, veikloje ir struktūroje kas nors keisis?
– Filialai yra savarankiškos organizacinės struktūros, turinčios savo vadovus. Vadovai turi savo pavaduotojus, o pats filialas – patvirtintą struktūrą. Pereinamuoju laikotarpiu ligoninės struktūra neturėtų keistis, ji yra patvirtinta ir negali būti keičiama. Negali mažėti ir darbuotojų atlyginimai.
– Ar gali būti, kad permainos ligoninėje ir su jomis susijusi įtampa gali pastūmėti medikus išeiti?
– Mano žiniomis, po susijungimo visuose filialuose beveik 100 darbuotojų jau atsisakė darbo. Ilgiau dirbusieji gavo penkių mėnesių atlyginimo dydžio išeitines išmokas. Taip praradome kai kuriuos labai reikalingus specialistus, kuriuos sunku pakeisti.
– Ar sunkiai rinkote gerų gydytojų komandą, kurią iki šiol turėjote?
– Tai nebuvo lengvas procesas, priimdavome ne bet ką. Mūsų ligoninėje buvo vieni didžiausių medikų atlyginimų šalyje. Buvo metų, kai priėmėme net 33 gydytojus po rezidentūros. Bet kai prieš porą metų prasidėjo kalbos apie ligoninių sujungimą, pajutome, kad sulaukiame mažiau čia dirbti norinčių gydytojų. Nežinia dėl būsimų permainų nėra tas faktorius, kuris vilioja rinktis darbovietę.
Vadovas – jau po mėnesio
– Ar netikrumas ir prastos darbuotojų nuotaikos gali turėti įtakos ligonių sveikatai ir gydymo kokybei?
– Gal tiesiogiai pacientai ir nemato darbuotojų nuotaikų, bet tai vienaip ar kitaip veikia abi puses. Darbuotojus ne kartą raminau sakydamas, kad reikia tiesiog palaukti. Tikėtina, kad daug kas paaiškės tada, kai bus paskirtas naujasis nuolatinis ligoninės vadovas.
– Kas dabar vadovauja visam jungiamų ligoninių dariniui?
– Laikinai generalinio direktoriaus pareigas dabar eina profesorius dr. Jonas Sąlyga, jis yra ir nuolatinis Jūrininkų ligoninės filialo vadovas. Ir kitiems filialams vadovauja tie patys vadovai, kurie buvo iki ligoninių sujungimo.
– Kada galima tikėtis ligoninės vadovo konkurso rezultatų?
– Konkurso rezultatai turėtų būti paskelbti kovo pradžioje. Tiesa, jei bus nepatenkintųjų konkurso rezultatais, yra galimybė juos skųsti. Tada ligoninė būtų dar ilgiau be nuolatinio vadovo. Tikimės, kad jis bus pasirinktas vertinant profesionalumą, ankstesnius darbo rezultatus, o ne kokius nors kitokius aspektus, pavyzdžiui, politinius. Nuo vadovo labai daug kas priklauso. Galbūt ne viskas, bet tikrai daug, nes jis priima sprendimus ir atsako už jų rezultatus. Tai ypač svarbu pirmaisiais naujos universiteto ligoninės veiklos metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?5
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas3
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus27
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų16
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...