Paskelbė apie 150 migrantų

Socialiniuose tinkluose imta dalytis žinute, esą Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro (JSDRC) bendrabučio patalpose, esančiose Nidos gatvėje, neva bus apgyvendinta 150 nelegalių migrantų.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, vienijančioje Žvejybos uosto rajono gyventojus, pasidalyta pranešimu, esą šio rajono gyventojai trečiadienį, 19 val., kviečiami į protesto mitingą.

„Sulaukiau skambučių su klausimais, ar tikrai dalyvausiu mitinge. Tikrai neplanavau jame dalyvauti, nors užkulisinių kalbų girdėjau. Tai ir vadinkime tai manipuliacija, o ne kitaip. Jei metama migrantų korta, vadinasi, kažkam tai yra naudinga. Valstybei nelengvu momentu mėginama dar labiau pakiršinti situaciją ir padidinti įtampą“, – tikino Klaipėdos meras V.Grubliauskas.

Būrimas iš kavos tirščių

Pasienyje neslūgstant nelegalių migrantų srautams, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė iš tiesų prakalbo, kad prireiks visų savivaldybių pagalbos.

„Tam tikrų ženklų, kad padėtis – sudėtinga, iš Vidaus reikalų ministerijos buvo. Nelaukdami labai konkrečių detalių – žmonių skaičiaus ar kiek ilgai jie turėtų čia būti – ruošiamės įvairius variantus“, – praėjusią savaitę dienraščiui teigė Klaipėdos meras.

Uostamiesčio savivaldybės administracijai pavesta išsiaiškinti, kur ir kokiam laikotarpiui būtų galima apgyvendinti žmones.

Tarp variantų – mokyklų sporto salės. Tačiau toks variantas būtų svarstomas tik, jei migrantai uostamiestyje apsistotų trumpam.

Patalpos: Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro bendrabučio patalpų niekas migrantų apgyvendinimui nesiūlo, bet miestiečiai jau buvo raginami rinktis prie bendrabučio į protesto mitingą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

„Kol kas tai dar galime vadinti būrimu iš kavos tirščių. Kiek suprantu, pirmiausia bus ieškoma galimybių, kad migrantų vežimas į kitas savivaldybes aktyvuotųsi tik tada, kai centrinė apgyvendinimo bazė visiškai užsipildytų“, – pastebėjo V.Grubliauskas.

Per šiuos metus pasienyje su Baltarusija sulaikyti daugiau nei 1,2 tūkst. migrantų.

Kiek tiksliai būsimų migrantų galėtų priimti Klaipėda, meras dar tikrai neprognozuoja.

„Būtų labai rizikinga dabar pateikti bet kokį skaičių. Nemanau, kad kalbėsime apie tūkstančius Klaipėdos miestui. Nors kas gali šiandien atsakyti? Kol mūsų sieną galima kirsti pėsčiomis, matyt, tie srautai nemažės“, – kalbėjo meras.

Uostamiesčio vadovas sakė, kad viskas priklausys nuo šalies valdžios sprendimo.

„Čia turbūt ne vieta derėtis. Bet Klaipėdos bendruomenės saugumas yra absoliutus prioritetas. Neturi būti jokios rizikos miestiečių ramybei, nepriklausomai nuo migrantų skaičiaus“, – teigė V.Grubliauskas.

Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro direktorė Jelena Korcht vakar tikino taip pat girdėjusi gandus migrantų tema.

„Tačiau galiu patikinti, kad nei su savivaldybe, nei su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neaptarinėti jokie planai dėl migrantų apgyvendinimo mūsų įstaigos patalpose. Visa kita – tik gandai“, – pabrėžė direktorė.

Nuostaba: piketų dalyvis V.Partaukas tikino nieko negirdėję apie protestą dėl migrantų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Vietiniai nieko nežino

Kas kursto uostamiesčio gyventojus, sunku nuspėti.

Etatiniu piketuotoju uostamiestyje vadinamas visuomenininkas Virginijus Partaukas, kuris pats gyvena Žvejybos uosto rajone, patikino, kad jo plakatai, keliaujantys iš vieno piketo į kitą, taikiai sudėti kampe.

O, Jėzau, mes nieko nežinome.

„Šventės praėjo, mes jau pamitingavome. Mitingas? Žvejybos uoste? Nieko negirdėjau. Labai keista, o kažin kas čia rengia? O, Jėzau, mes nieko nežinome“, – stebėjosi V.Partaukas.

Sulupės seniūnaitis Saulius Liekis iš karto įtarė, kad kažkas protestais manipuliuoja.

„Aš įtariu, kad tai manipuliacijos. Kažin ar kokia ministerija ką nors be Klaipėdos valdžios galėtų organizuoti, kažkokias patalpas apžiūrinėti? Skaitydamas tai, kas parašyta socialiniame tinkle, matau, kad žmonės kiršinami, kiti ir patys, liaudiškai tariant, užsivedinėja. Man kilo mintis, kad kažkam tai naudinga. Įtraukiami ir rusakalbiai. Kviesti gyventojus į mitingą – labai drąsu. O leidimai išduoti? O ir tema tokia jautri“, – stebėjosi seniūnaitis.

Virginijus Partaukas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos tarybos narė Alina Velykienė, taip pat gyvenanti šiame miesto rajone, tikino, kad apie jokius protestus jos ausų kalbos nepasiekė.

„Mano galva, tai manipuliacijos. Aš esu už atvirą visuomenę ir už pagalbos teikimą tiems, kuriems to reikia. Ne mitinguoti čia reikia. Reikėtų klausimą kelti kitaip. Ar mes, miestas, yra pasiruošęs tokiai situacijai, jei reikėtų teikti pagalbą pabėgėliams? O tai gali būti ir ne Irako piliečiai, o baltarusiai, ukrainiečiai, nesvarbu kas. Esame ES šalis ir mes turime būti pasiruošę pagelbėti trečiųjų šalių piliečiams. Prieš ką čia protestuoti? Mes iš ES gauname begalę lėšų tam, kad turėtume demokratinę valstybę ir gerai gyventume. Gerai gyventi reiškia tai, kad pats galėtum kam nors pagelbėti“, – tikino Žvejybos uosto rajono gyventoja.

Klausė, kodėl siena kiaura?

Vakar vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdyje iš tiesų savivaldybių vadovai kėlė klausimą dėl migrantų apgyvendinimo.

„Savivaldybių asociacijos valdyba susitiko su Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų atstovais. Klausimas bus svarstomas merų ir savivaldybių atsakingų darbuotojų lygmeniu. Natūralu, kad didžiausią susirūpinimą reiškia tos savivaldybės, kurios yra arčiau sienos. Jas galima suprasti, nes jos tiesiogiai susiduria su migrantų srautais. Kiekvieną dieną – po šimtą ir daugiau jų kerta sieną ir dar neaišku, kuo visa tai baigsis“, – apie susitikimą kalbėjo V.Grubliauskas.

Savivaldybių vadovai vienu balsu kėlė klausimą – kodėl valstybės siena kiaura?

„Klausta, ar tai sienos imitacija? Matyt, tokia sienos apsauga stumia į pagundą tuos, kurie siekia bet kokia kaina patekti į Europą. Valstybė turėtų sau prisiimti tokį „nuopelną“. Bet, kita vertus, tai yra iššūkis valstybei ir ji turi su juo tvarkytis“, – vakar kalbėjo Klaipėdos meras.

Jokių kvotų ir konkrečių skaičių, kaip galėtų savivaldybėms būti paskirstyti migrantai, dar nėra.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius minėtame susitikime prabilo apie palapinių miestelio atsiradimą. Jame galėtų būti apgyvendinta tūkstantis migrantų.

Viceministras akcentavo, kad bus stengiamasi atvykėlius koncentruoti vienoje vietoje.

„Jei tam tikromis kvotomis migrantai bus skirstomi po visą Lietuvą, jie turbūt kuo toliau nuo sienos esančias savivaldybes pasieks vėliausiai. Tam turi būti infrastruktūra. Kalbame apie lėšas, patalpas ir žmogiškuosius resursus. O valstybė apie tai kol kas nekalba. Tai ir buvo išsakyta susitikime. Prieš savivaldybėms perleidžiant tam tikrą misiją ir prievolę, turi būti išspręsti finansavimo ir kvotų skirstymo klausimai. Jei nėra patalpų, teks galvoti apie kažkokius modulinius namelius ar kitus laikinus statinius, juk bus reikalingi dušai, sanitariniai mazgai. Todėl dar ne laikas kalbėti, esą pas mus jau atsiunčiamas vienas ar kitas šimtas migrantų. Bet tai, kad kažkas kaitina temperatūrą šiuo klausimu, gali reikšti, kad tai daroma iš ten, iš kur ši temperatūra ir kyla. Negalime tokių dalykų atmesti. Provokacijų visuomet būdavo, jų yra, norėtume, kad jų nebūtų. Privalome adekvačiai, atmerktomis akimis vertinti realybę“, – patikino meras.