Kartą vyras į nuleisto tvenkinio vidurį turėjo bristi iki juosmens, o tai yra ypač sudėtinga užduotis.

Šį sykį ornitologas sulaukė pranešimo, kad iš dumblo išsikapstęs erelis yra krante, paukštis elgėsi it sužeistas.

"Dumblu išteptos plunksnos paukščiui neleidžia pakilti. Jis net gali žūti, jei plunksnos nebegalės jo apsaugoti nuo šalčio", – pasakojo V.Eigirdas.

Specialistas spėjo, kad paukštis nuleistame tvenkinyje veikiausiai mėgino išgriebti žuvį. Taip nutinka ir tuomet, kai plėšrieji paukščiai pešasi tarpusavyje.

Paukštį ornitologui teko sugriebti tvirtai rankomis ir nuo tvenkinio pakrantės parsivežti į Ventę.

"Du kartus aš jį turėjau maudyti, po pirmo prausimo nesimatė, ar visas dumblas nusiplovė. Antrą kartą maudžiau", – sakė vyras.

Išpraustą erelį dar teko džiovinti plaukų džiovintuvu. Tuo metu paukštis elgėsi itin ramiai, susidarė įspūdis, kad jam galbūt net ir patiko šilto oro srovė.

"Manau, jis buvo daugiau išsigandęs, nei jautė malonumą. Plėšrieji paukščiai, atnešti į uždarą patalpą, susitaiko ir nesipriešina. Pavyzdžiui, dedant siųstuvą gandrui, jis net nesimuisto, guli ir nejuda. Bet budrumo negali prarasti, juk tai plėšrūs paukščiai, gali ir sužeisti", – tikino V.Eigirdas.

Po maudynių paukštis naktį praleido ornitologinėje stotyje. Į laisvę paukštis paleistas tik ryte.

"Aš jį pasvėriau, manau, kad tai pernai išperėtas erelis. Plėšrūnų paukščių patelės yra kiek stambesnės už patinus. Gal dėl to, kad jos gina lizdą, peri kiaušinius", – pasakojo V.Eigirdas.

Šis erelis – jau penktas ar šeštas paukštis, kuris pas ornitologus atsiduria panašiomis aplinkybėmis.

"Tvenkiniai yra nuleidžiami nenatūraliu būdu, atsiveria didelis dumblo plotas, todėl jis pavojingas. Gali pasitaikyti, kad paukščiai išsitepa nusekusiose marių vietose, bet lietus plunksnas nuplauna", – paaiškino V.Eigirdas.

Nuleistuose Kintų tvenkiniuose vos prieš kelias dienas suskaičiavo 63 jūrinius erelius, kurie mėgavosi vandens telkinio dugne likusiomis žuvimis.