R. Grigaliūnas apie išbandymus jūra ir virusu (interviu)

Vienu labiausiai matomų ir cituojamų žmonių uostamiestyje per pastaruosius pusantrų metų tapo Nacionalinio sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas – vyriausiasis apskrities epidemiologas, pradėjęs vadovauti šiai įstaigai, likus keliems mėnesiams iki koronaviruso "gaisro". Kadaise laivo gydytoju dirbęs medikas pasidžiaugė, kad bent jau jūroje jam neteko susidurti su infekcijomis.

Viliojo galimybė išplaukti

Vilniaus universitete R.Grigaliūnui išduotame diplome įrašyta: "Suteikiama gydytojo higienisto-epidemiologo kvalifikacija".

Iš Utenos kilęs jaunas medikas po ilgų studijų atkako net į Klaipėdą, kur įsidarbino pagal specialybę.

Klaipėdoje sovietmečiu veikė kelios sanitarinės-epidemiologinės stotys – miesto ir vadinamoji baseino, ji kuravo visas įmones, susijusias su jūra.

"Dirbau tuomet Klaipėdos miesto sanitarinėje epidemiologinėje stotyje direktoriaus pavaduotoju. O kolegos iš Baseino stoties mane suagitavo pereiti pas juos, nes kaip tik vienas darbuotojas iš Laivų higienos skyriaus ruošėsi į pensiją. Sakė, ten bus galimybė išplaukti į reisą. Susigundžiau, perėjau, tad ne vieną reisą teko padirbėti laivo gydytoju. Tų žinių dar buvo pakankamai, juk nesvarbu, kad diplome įrašyta – higienistas, mes studijavome visas ligas, mokėmės labai plačiai ir praktiką atlikau toje pačioje Baseino ligoninėje", – pasakojo R.Grigaliūnas.

Kartą buvo atvejis, kai išplaukė į jūrą mėnesiui, o grįžo po keturių. Tada jau darbovietėje prašė nemokamų atostogų.

Kada viskas baigsis? Esu optimistas, reikia pragyventi šį rudenį ir žiemą.

"Ar daug darbo būdavo laivo gydytojui? Buvo keletas reisų, kai teko išgirsti iš įgulos narių, kad gydytojas nieko neveikia. Tada sakydavau, kad džiaugtųsi "tinginiaujančiu" gydytoju, vadinasi,  visi laive sveiki ir darbingi, o buvo tokių reisų, kai teko atidirbti su kaupu. Tokių atvejų, kad būtų reikėję atlikti chirurginę operaciją, laimei, nepasitaikė. Tam ir kvalifikacijos tokios nebūčiau turėjęs, tačiau tais laikais plaukiojančiose žvejybinėse bazėse dirbdavo visa medikų komanda, daug įvairių specialistų. Ta bazė aptarnaudavo visą žvejybos rajoną, tai reikalui esant, susirgusį įgulos narį būdavo galima perkelti ten", – teigė R.Grigaliūnas.

Dabar neberizikuotų

Dirbant laivo gydytoju prekybos laivuose  prireikus kviesdavosi pagalbą iš kranto, ligonis tada būdavo išgabenamas sraigtasparniu.

"Buvo atvejis, kai viename Olandijos uoste, krante mūsų jūrininkas pateko į eismo įvykį, jam stipriai sužalojo koją į jį atsitrenkęs motociklas. Kreipėmės į vietos medikus, bet nustebino, kad pirmąją pagalbą jam suteikė tik tada, kai mūsų laivininkystės bendrovė patvirtino, jog olandams apmokės už darbą. To niekaip negalėjome suprasti – kokie pinigai, kai reikia gelbėti žmogų?" – kalbėjo R.Grigaliūnas.

Jis prisiminė, kad kapitonas po visko jo paklausė, ar sužalotąjį siųsti namo ir kviesti jam pamainą, ar susitvarkys pats?

Įtampa: R.Grigaliūnas neslepia, kad sunkiausia buvo pačioje pradžioje, kai nebuvo skiepų, žmonės ėmė masiškai sirgti ir nebuvo aišku, kaip toliau mutuos virusas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Tais laikais, norint pakeisti įgulos narį, turėjo būti pateikti labai rimti argumentai. Susipažinau su situacija, chirurgai paaiškino, ką jie atliko. Pasakiau kapitonui, kad galime bandyti tęsti reisą. Dabar gal taip nerizikuočiau. Bet tada buvau jaunas, nepatyręs ir energingas. Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai, kadangi iš Olandijos plaukėme į Viduržemio jūrą, link Izraelio, kelionė truko apie 16 parų. Vidury jūros oras švarus, infekcijų tikimybė maža. Nuolat prižiūrėjau, kad žaizdos nesupūliuotų. Na, o pasiekus Izraelį, jūrininkas, kad ir šlubuodamas, bet jau atsistojo ant kojų", – šypsojosi R.Grigaliūnas.

Vyras teigė, kad pradžioje įgula gal net netikėjo, kad jaunajam laivo gydytojui pavyks susitvarkyti, bet pavyko ir tai sustiprino jo autoritetą tarp jūros vilkų.

Dantų "kosmetinis remontas"

Pasak pašnekovo, laivuose dažniausiai gydytojams tekdavo gydyti traumas ar slopinti lėtinių ligų paūmėjimą.

Pasitaikė, kai tik išplaukus iš Klaipėdos ir pasiekus Kaliningradą, laive pasigesta vieno jūrininko.

"Nuėjau jo ieškoti, radau kajutėje gulintį susirietusį nuo akmenligės priepuolio. Gerai, kad turėjo vaistų ir jie padėjo. Klausiau jo, kaip taip galėjo nutikti? O jis man prisipažino, kad susitarė su gydytoju krante, kuris jam uždėjo antspaudą "Sveikas". Gerai, kad paskui visą reisą problemų jam nebekilo, turbūt tinkamai vartojo vaistus", – prisiminė R.Grigaliūnas.

Jis pasidžiaugė, kad dirbant laivuose, nesusidūrė su infekcinėmis ligomis, bet neretai tekdavo imtis psichologo pareigų.

"Ilgainiui užsitarnavau pasitikėjimą, tekdavo jūrininkus ir guosti, ir išpažinčių klausyti. Kai kurių jų nervai būdavo labai įtempti. Tada gi mobiliųjų telefonų nebuvo. Tekdavo eiti pas radistą, tartis, kad jis padėtų susisiekti su namiškiais. O jei namie niekas ragelio nepakeldavo, kildavo įvairiausių minčių. Kiekviena neigiama informacija juos veikdavo ypač blogai. Nes jūrininkai dirba uždaroje aplinkoje, veikiami daugybės veiksnių – elektromagnetinių laukų, triukšmo, vibracijos. Ir taip kelis mėnesius, ar dar ilgiau. Tekdavo ir išklausyti, ir patarti net vyresniems už save, padėdavau, kiek galėdavau", – tikino R.Grigaliūnas.

Tačiau psichologija dar niekis, palyginti su tuo, ko teko laive imtis jaunam laivo gydytojui, turinčiam higienisto-epidemiologo kvalifikaciją.

"Kartą Klaipėdoje, vienoje parduotuvėje, žiūriu –  link manęs ateina plačiai besišypsantis žmogus. Kai priėjau arčiau, pažinau, kad kartu teko plaukti su juo į jūrą. Laimingas šypsosi ir rodo jis man į savo priekinį dantį, sako, matai, kaip gerai sutvarkei, dar iki dabar laikosi. O priešistorė buvo tokia. Laive jam nuskilo dalis priekinio danties, kuris jau buvo taisytas ir buvo matyti metalo gabalėlis. Jis paprašė, kad ką nors padaryčiau, nes jam taip nepatogu. Bandžiau atsikalbinėti, tikinau, kad nesu odontologas, bet jūrininkas buvo atkaklus. Tada ėmiausi, rodos, neįmanomo, pabandžiau sutvarkyti tą nuskilusį dantį esamomis sąlygomis. Padariau, ką galėjau, paskui netgi nušlifavau. Ir, pasirodo, "laikinas kosmetinis remontas" atlaikė visus metus", – šypsojosi R.Grigaliūnas.

Nemirtingųjų nėra

Savo praktikos pradžioje R.Grigaliūnas negalėjo nė įsivaizduoti, kad pasaulį ir Lietuvą staiga apims dabar jau antrus metus nesibaigianti pandemija, ir jam tikrąja ta žodžio prasme, kaip niekada anksčiau, prireiks epidemiologo kvalifikacijos.

Nacionalinio sveikatos centro (NSC) Klaipėdos departamentui jis pradėjo vadovauti likus keliems mėnesiams iki koronaviruso "gaisro".

"Pradžia buvo labai sudėtinga. Įsivaizduoti negalėjome, kaip elgsis tas virusas, skiepų nebuvo, sergamumas didelis. Tačiau būtent tada, pačioje pradžioje, žmonės labiau paisė rekomendacijų, labiau klausė patarimų, ne taip, kaip dabar. Juk neretai šiuo metu ir autobusuose be kaukių keleiviai važiuoja. Kai kurie įsivaizduoja, jei jau turi galimybių pasą, tai yra nemirtingi, bet taip nėra", – tvirtino R.Grigaliūnas.

NSC Klaipėdos departamento vadovas vienas tų, kuris per pandemiją tapo labiausiai matomu ir cituojamu žmogumi uostamiestyje, tačiau šis žinomumas jo anaiptol nedžiugina.

R.Grigaliūnas neslepia, jog dažniausiai sulaukia piktų skambučių, kad esą nėra jokio viruso ir jokių skiepų nereikia.

"Dar galiu suprasti, kai taip kalba ne medikai, bet ne paslaptis ir tarp gydytojų yra nusistačiusiųjų prieš skiepus. Jie studijavo mediciną, baigė specialius mokslus, todėl absoliučiai negaliu suvokti jų požiūrio. Gal psichologai turėtų su jais kalbėtis, o gal ir kiti specialistai, kad suprastume jų tokią nuostatą?" – svarstė R.Grigaliūnas.

Per visą pandemijos laikotarpį sklandė ne viena sąmokslo teorija ir apie neegzistuojantį virusą, ir apie skiepų žalą, ir apie valdžios, medikų bei žiniasklaidos "viešą melą" dėl susidariusios situacijos.

Pasiteiravus R.Grigaliūno, ar per tuos daugiau nei pusantrų metų buvo kokia nors informacija, kurią jam drausta viešinti, pašnekovas klausimo pradžioje net nesuprato.

"Visa informacija mes dalijamės su visuomene. Koks gali būti draudimas? Kas gali mums drausti kalbėti? Aišku, turime kalbėti faktais, ir mes atsakome už savo žodžius. Kas gali priversti, ką sakyti, o ko nesakyti? Nesuprantu, kaip galime priešintis skiepams, juk tiek ligų jais suvaldyta? Juk vaistų kontrolieriai, prieš priimdami sprendimą leisti skiepyti, įvertina, kiek buvo atlikta tyrimų, kokie buvo rezultatai", – kalbėjo R.Grigaliūnas.

Pragyventi rudenį ir žiemą

Vyriausiasis krašto epidemiologas įspėja, kad šią žiemą veikiausiai laukia dar vienas išbandymas, ne tik COVID-19, – artinasi gripo sezonas.

Nors šiuo metu Klaipėdoje yra fiksuotas vos vienas gripo atvejis, manoma, kad šį sezoną ta liga gali įsisiautėti, nes žmonės pernelyg atsipalaidavo ir rekomendacijų nebepaiso.

Tiesa, kai prasidėjo koronaviruso pandemija, gripu žmonės beveik visai nesirgo, nes saugojosi nuo koronaviruso, tad išvengė ir gripo.

"Kada baigsis pandemija? Esu optimistas, reikia pragyventi šį rudenį ir žiemą. Kaip ten būtų, vakcinuotųjų daugėja, sergantieji irgi prasirgs, įgis imunitetą. Tad kitą vasarą jau turėtų viskas aprimti. Reikia tikėtis, kad ir COVID-19 taps sezonine liga, bent jau labai norėtųsi, kad taip būtų. Nes beveik dveji metai įtampos yra daugoka, žmonės pervargę", – neslėpė R.Grigaliūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vyriausias apskrities epidemiologas????

Vyriausias apskrities epidemiologas???? portretas
Pasirodo, kad turime vyriausiąjį apskrities epidemiologą. Klausimas tik, kodėl COVID valdymas Klaipėdos apskrityje neorganizuotas? Jokių rekomendacijų, jokio vadovavimo. Matosi, kad patirties neturi......

Ss

Ss portretas
Reto bukumo sutvėrimas

Grigo ratai

Grigo ratai portretas
Ir nei vieno žodžio, ir nei vieno klausimo apie šio pono atliktą darbą ir nuopelnus dėl covid-19 ligos išplitimo ir totalaus Klaipėdos "pajuodavimo". Tad vakarų fronte nieko naujo - antivakseriai dominuoja viešojoje erdvėje ir palatose. Už Klaipėdą be sveikų plaučių, kvaišos moterys ir bukagalviai vyrai!
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių