Jų širdyse – Lietuva

Šįmet dalyviai iš Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo, Plungės „Saulės“, Klaipėdos Baltijos, „Aukuro“ gimnazijų bei „Vyturio“ progimnazijos buvo pakviesti prisiminti Motiejų Kazimierą Sarbievijų, Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Mykolą Kleopą Oginskį, Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę (Žemaitę), Adolfą Meką.

Tai – žmonės, kuriems skirti 2025-ieji, jų širdyse Lietuva buvo tarsi mūza, lydėjusi visose gyvenimo ir kūrybos klajonėse.

Šias subtilybes puikiai galėjome suprasti klausydami humanitarinių mokslų daktarės, docentės Žydronės Kolevinskienės, I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėjos Birutės Skaisgirienės, senosios literatūros tyrinėtojos Žavintos Sidabraitės.

Pamatyti kitomis akimis

Apie tai, kad būtina skirti faktą nuo nuomonės, analizuojant kad ir minimas asmenybes, kalbėjo fizikos ir matematikos mokytoja, vadovėlių autorė Ilona Tulabienė.

Po darbo salėje ir mokinių pranešimų skaitymo grupėse, kūrybiškai ieškojome Žemaitės amerikų, sukome likimo vertybinį M. K. Sarbievijaus ratą, skaitėme M. K. Oginskio laiškus ir šifravome M. K. Čiurlionio ženklus, kūrėme mekišką manifestą.

Atliekant kūrybinę užduotį, talkino Ž. Kolevinskienė, I. Tulabienė, psichologė Nijolė Daunienė, parlamentaras Vytautas Grubliauskas, brolis Algirdas Pogužinskas, alumnai Dominykas Šiaulys ir Auksė Tamašauskaitė bei gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Ilona Ambrozaitienė, Vaida Jockuvienė, Aldona Stankovičienė, Laima Kaupienė, dailės mokytoja Violeta Stumbrienė, bibliotekininkė Mingailė Baltramiejūnė.

Po kūrybinio mąstymo pristatymo, dalis konferencijos dalyvių Žemaitę pamatė ispanų menininko J. Miro akimis.

Naudojama kurti gėriui

M. K. Oginskio kūrybą tyrinėjusi grupė kalbėjo apie „Priesakus sūnui“, žvelgė į juos iš laiko perspektyvos, remdamasi garsaus XVIII–XIX a. veikėjo laiško ištrauka, turėjo parašyti atsakymą, kurį skaitė vieni kitiems, uždavinėjo klausimus, iš sukurtų dalių dėliojo visą laišką.

M. K. Sarbievijaus odėse išsakytos vertybės aktualios ir šiandienos politikui – juk dorybė ir moralė, tarnystė žmonėms, išmintis ir išsilavinimas nepavaldūs laikui, tikras lyderis jėgas kreipia visuomenės labui, o ne asmeniniams tikslams pasiekti.

A. Meko kūrybą nagrinėjusi grupė mekiškai mąstė mekiškus manifesto teiginius: gamtos išsaugojimui, kovai su prievarta, smurtu.

Esė apie M. K. Čiurlionį ir jo unikalų pasaulį buvo kuriama po jo paveiksluose pamatytų detalių, kurių iš pirmo žvilgsnio gali ir nepastebėti.

Konferencijoje „Aukuro“ gimnazijos direktorės Ramunės Urbienės bei Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Sipavičienės palinkėjimai – aiški žinutė – raidė gali jungti skirtingus amžius, kūrėjus, skirtingas mokslo sritis, svarbu, kad ji būtų naudojama kurti gėriui.