- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Treniruotė su „Redcord“ virvėmis ir diržais pakeičia daugelio taip nemėgstamą mankštą – pastangų prireikia mažiau, tačiau efektyvumas bei teikiama nauda pranoksta lūkesčius. Ambulatorinės reabilitacijos ir kardiologijos paslaugas teikiančios viešosios įstaigos „Testas“ specialistai pastebi, kad po šių treniruočių net didžiausi skeptikai lieka sužavėti.
Klaipėdoje – bene vieninteliai
Prieš kelerius metus vienoje geriausių šalies sanatorijų išbandęs „Redcord“ terapijos įrangą, jau daugiau kaip 30 metų teikiančios medicinos paslaugas klinikos „Testas“ vadovas, gydytojas kardiologas ir reabilitologas, medicinos mokslų daktaras Algirdas Valiulis panoro šią sistemą įdiegti ir minėtoje klinikoje.
„Redcord“ terapija paremta viso kūno arba atskirų dalių kybojimo technika.
„Ją išbandęs likau sužavėtas: po šio užsiėmimo daugiau nieko nesinorėjo. Pasakiškas jausmas. Jaučiausi kaip po gerų atostogų šiltuose kraštuose žiemą ar žygio į kalnus“, – prisiminė gydytojas.
Daugiau nei prieš 60 metų sumanyta ir pasaulyje plačiai taikoma „Redcord“ terapija Lietuvoje nėra paplitusi, ji dažniau taikoma sanatorijose. Klinika „Testas“ – bene vienintelė uostamiestyje ambulatorines reabilitacijos paslaugas teikianti įstaiga, naudojanti šią įrangą.
Išpopuliarino norvegai
Prieš Antrąjį pasaulinį karą vokiečių mokslininkas sukūrė „diržinį stalą“ – su šia sistema daug dirbta karo metais, ji naudota sužeistų kareivių reabilitaciniam gydymui. Vėliau Anglijoje šis gydymo metodas pritaikytas sergančiųjų poliomielito – ūmios virusinės infekcijos, sukeliančios vangų raumenų paralyžių – gydymui.
„Redcord“ sistema nuo 1960 m. labiausiai išpopuliarėjo Norvegijoje, kur ji iš pradžių buvo taikoma pečių ir klubų sąnariams gydyti. Norvegas Käre Mosbergas savo paties nugaros skausmams gydyti sukūrė dabar naudojamo prietaiso prototipą. Po 31 metų patento, platinimo bei rinkodaros teisės buvo perduotos norvegų įmonei. 1999 m. „Redcord“ technika galutinai ištobulinta ir šiuo metu dirbama būtent pagal jos principus. 90 proc. Norvegijos ir kitų Šiaurės šalių kineziterapeutai šią techniką naudoja nugaros skausmams gydyti.
Pagal šią metodiką dirbama daugelyje Europos šalių, Japonijoje, Korėjoje, kur ji naudojama įvairiems reabilitacijos tikslams: tiek nugaros skausmams, tiek siekiant atkurti klubų, pečių ar kitų sąnarių funkcijas.
Stiprina visą kūną
Kaip pasakojo klinikos „Testas“ vyriausioji kineziterapeutė Edita Ostapenko, „Redcord“, arba vadinamoji raudonųjų diržų sistema, leidžia dirbti aktyviai ir pasyviai. „Redcord“ puikiai padeda šalinti arba sumažinti juosmens, nugaros skausmus, pečių juostos sustingimą bei skausmą, rankų tirpimą.
Treniruotėje su „Redcord“ diržais įsijungia gilieji raumenys, stiprinama raumenų jėga, gerinamas sąnarių paslankumas, didinama ištvermė bei stiprinamas visas kūnas. Sistema taip pat padeda atlikti tempimo ir atpalaidavimo pratimus.
„Pacientai labai mėgsta „Redcord“ terapiją, nes jos metu jaučiasi komfortiškai. Pratimai ir krūvis parenkamas kiekvienam individualiai ir pagal poreikį didinamas. Jau po kelių užsiėmimų žmonės džiaugiasi, kad skausmas nuslūgsta“, – pasakojo E.Ostapenko.
Padeda atsikratyti skausmo
Dabar dauguma žmonių, net ir jaunų, skundžiasi varginančiais nugaros, juosmens arba kaklo skausmais. Šie skausmai dažnai plinta ir į kitas kūno dalis: kojas, rankas, galvą. Kartais skausmai būna tokie varginantys ir didžiuliai, kad žmogus sunkiai vaikšto, o judesiai būna riboti. Kai kuriems gyvenimą apkartina išvaržos.
„Tik mankšta gali išgelbėti! Tai pagrindinis gydymas, kurį būtina taikyti visą likusį gyvenimą. Jei nori atsikratyti skausmo minimaliomis pastangomis, tai gali daryti su „Redcord“, – receptą nuo daugelį varginančių bėdų įvardijo vyriausioji kineziterapeutė.
Kineziterapeutė pripažino, kad daugelis pacientų nemėgsta tradicinių mankštų salėje – jiems ir visiems kitiems siūlomos „Redcord“ treniruotės. Išbandžiusieji vėl sugrįžta ir prašo būtent šios terapijos. „Redcord“ ypač patinka turintiems antsvorio. Pastarieji mėgsta pasiguosti, kad visos dėl nugaros skausmo išbandytos priemonės – neveiksmingos.
„Mankštoje ne visi gali atlikti tam tikrus pratimus, jiems būna per sunku. Šioje terapijoje atliekami elementarūs pratimai, kuriems nereikia daug pastangų, o gaunama nauda – maksimali. Pagal savo efektyvumą pusvalandis su „Redcord“ diržais atperka valandos mankštą salėje“, – paaiškino E.Ostapenko.
Pasak kineziterapeutės, klinikoje nebuvo nė vieno paciento, kuriam raudonųjų diržų terapija būtų netikusi, nors kai kurie neslėpė savo skeptiškumo, pamatę, kaip teks mankštintis. Tačiau jau po kelių užsiėmimų jie pajautė poveikį ir net sutikti viešoje vietoje džiaugėsi puikia savijauta ir išnykusiais skausmais.
Geriau už pratimus vandenyje
E.Ostapenko pasakojo, kad į kliniką neretai kreipiasi moterys po gimdymo: nėštumas, gimdymas, vaiko nešiojimas tampa dideliu išbandymu organizmui. Jaunos mamos skundžiasi nugaros, juosmens skausmais. Ji prisiminė dėl nugaros skausmų vos galėjusią paeiti pacientę, kuri praėjus kelioms dienoms po antrojo gimdymo kreipėsi dėl reabilitacijos. Moteriai atsigauti padėjo „Redcord“ terapija.
Pasak klinikos „Testas“ kineziterapeutės Monikos Mikutytės, pacientai taip pat kreipiasi po klubo endoprotezavimo, menisko plyšimo ir kitų operacijų. Po treniruotės su „Redcord“ diržais skausmas praeina greičiau, žaizdos gyja efektyviau ir žmogus greičiau grįžta į visavertį gyvenimą.
Palyginusi „Redcord“ su įprastomis mankštomis, M.Mikutytė pastebėjo, kad po „raudonųjų diržų“ terapijos pacientai būna pakilesnės nuotaikos, nes pratimus lengviau atlikti, gaunama didesnė nauda. Literatūros duomenimis, šios sistemos teikiama nauda efektyvesnė nei pratimų vandenyje.
„Sportuojantys tikisi, kad ši terapija bus lengva, tačiau nustemba, kaip efektyviai įsijungia gilieji raumenys, didėja sąnarių paslankumas, nugaros mobilumas, stiprėja raumenys, suaktyvinama kraujotaka, tad pagreitėja ir gijimo procesai“, – pasakojo kineziterapeutė.
Pasak M.Mikutytės, „Redcord“ terapijoje amžius nėra svarbus, o diržai atlaiko iki 200 kilogramų svorį.
Pagrįsta individualiu darbu
Dubysos gatvėje (netoli prekybos ir pramogų centro „Akropolis“) įsikūrusios klinikos „Testas“ vadovas A.Valiulis apgailestavo, kad ši puiki sistema mažai pritaikyta Lietuvoje. Jis spėjo, kad „Redcord“ terapija Lietuvoje nėra tokia populiari ir dėl specialistų, galinčių dirbti su šia įranga, trūkumo.
„Mūsų įstaigoje su šia įranga moka dirbti pusė kineziterapeutų“, – pridūrė vadovas.
A.Valiulis įžvelgė ir tam tikrą verslo požiūrį: finansiškai naudingiau pravesti mankštą su keliais ar keliolika pacientų salėje nei individualus patyrusio kineziterapeuto darbas su pacientu per „Redcord“ terapiją.
„Mes siekiame efektyviai padėti pacientui, kad jam pagerėtų ir jis sugrįžtų kitą kartą, jei vėl prireiks pagalbos. Rezultatu patenkintas pacientas apie tai papasakos kaimynui, draugui, giminaičiui. Mums geriausia reklama – iš lūpų į lūpas“, – reziumavo A.Valiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas2
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas2
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą3
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...