Lietuvos jūrų muziejuje netrukus užvirs atnaujinimo darbai. Šiuo metu jau gautas finansavimas įstaigos inicijuotam projektui, kurio metu bus rekonstruojamas Nerijos forto, kuriame įsikūręs Jūrų muziejus, gynybinis griovys – fosa. Po atnaujinimo sumažės avarinės būklės objekto griūties grėsmė ir atsiras daugiau ekspozicijų.

Atgis forto dalis

Šiuo metu planuojama rekonstruoti Nerijos forto sudėtinę dalį – redutą, kur įkurtos akvariumo, jūrų faunos ekspozicijos, gyvena jūrų paukščiai ir žinduoliai.
Projekto „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ metu, kuris vykdomas kartu su Norvegija, planuojama atnaujinti Nerijos forto kaponyrus bei sargybinę. Čia taip pat turėtų įsikurti ir naujos ekspozicijos.
Jau aišku, jog finansavimo konkursą laimėti pavyko ir pinigų bus atseikėta.

„Kartu dar labiau pagerinsime ir erdves lankytojams – suremontuosime kaponyrus, kurie buvo skirti gynybai ir atsišaudymui, įrengsime naujas ekspozicijas. Sargybinėje forto dalyje, kurioje buvo įsikūrusi suvenyrų parduotuvė, įrengsime ekspoziciją apie Nerijos forto istoriją“, – planus pristatė muziejaus atstovė Nika Puteikienė.

Projektą planuojama įgyvendinti iki 2016 m.

Kelia grėsmę

Gyvenimui prikeliant senąjį fortą, planuojama sutvarkyti gynybinio griovio vidinę ir išorinę krantines, išvalyti jo dugną nuo susikaupusio dumblo, atstatyti jo linijas skalda ir žvyru bei restauruoti trijų kaponyrų istorinius raudonų plytų mūrus.

Muziejaus atstovai tikina, jog mintis imtis tokio darbo ir siekti išsaugoti gamtinį bei kultūrinį paveldą kilo jau seniai. Dar 2011-aisiais buvo atlikti tilto tvarkymo darbai. Tada ir paaiškėjo, kad gynybinio griovio būklė itin prasta.

„Pakrančių polinės užtvaros sugriuvusios, medinės konstrukcijos sutręšusios ir beveik sunaikintos, todėl kyla reali grėsmė pylimo nuošliaužoms“, – atskleidė pašnekovė.

Mediniai ranktūriai bei suoliukai taip pat suniokoti, o pats griovys sparčiai dumblėja. Jam tiesiog būtinas valymas. Taip pat nebeliko ir anksčiau čia buvusios prieplaukėlės. Nuo pat 1976-ųjų objektas nusausintas ir valytas nebuvo.

Dar viena ekspozicija

Panaši situacija susiklostė ir su jau minėtais gynybai naudotais kaponyrais.

Jiems vien išorės tvarkymo darbų nepakaks, nes vieno iš jų būklė viduje yra labai prasta. Ten yra įrengta Laivybos istorijos salė, tačiau šiuo metu ji uždaryta ir nenaudojama. Ją projekto metu nuspręsta sutvarkyti ir įrengti naują ekspoziciją.

Numatoma, kad gyventojams bus pristatyta paroda apie nelaimes jūroje. Pagrindiniu akcentu taps Jūrų muziejaus saugomas valčių gelbėjimo vežimas.

Paroda apie silkę

Lietuvos jūrų muziejus kartu su Stavangerio jūrų muziejumi planuoja įrengti bendrą kilnojamąją parodą, kuri atskleis jūrinio paveldo jungtis tarp Klaipėdos ir Norvegijos.

Istorikas Dainius Elertas jau mato būsimos parodos akcentus. Mokslininkas nustatė, jog ryškiausiai šiuos du kraštus XIX a. jungė silkė.

Baltijos jūroje tada norvegai žvejojo silkes ir gabeno jas į Klaipėdos uostą – Mėmelį, kur šios buvo apdorojamos ir perduodamos žydams. Jie žuvis siūlydavo lietuvininkams ir kitiems krašto gyventojams.