Gamins šilumos energiją

Perduoto nekilnojamojo turto likutinė vertė yra 2,3 mln. eurų, pastatų ir gręžinių vertė – dar 629 tūkst. eurų.

Tiesa, uostamiesčio savivaldybei teks padengti "Geotermos" bankroto administratoriaus patirtas šio turto bankroto procedūrų administravimo išlaidas, kurios sudaro 175 tūkst. eurų.

Savivaldybės ir bendrovės "Klaipėdos energija" planuose numatyta visą perduotą valstybės turtą panaudoti šilumai gaminti ir tiekti į Klaipėdos centralizuoto šilumos tiekimo tinklus.

Miesto taryba vienbalsiai sutiko perimti Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esantį geoterminės jėgainės pastatą, šildymo katilus ir visą įrangą.

Tikisi ekonominės naudos

Ekonominė nauda tikrai bus, net ir sumokėjus bankroto procedūrų administravimo išlaidas, kurios savivaldybei yra priskirtos.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, dar gerokai prieš bankrutavusios eksperimentinės gamyklos perdavimą buvo sudaryta darbo grupė, kuri kelis mėnesius diskutavo, kokie galėtų būti priimti sprendimai dėl "Geotermos" panaudojimo.

"Manyčiau, kad objektą perduosime valdyti savivaldybės įmonei "Klaipėdos energija". Jį vis tiek reikės prižiūrėti, naudoti, eksploatuoti. Bendrovė bus atsakinga už šilumos gamybą. Akivaizdu, kad "Klaipėdos energija" iš to išloš, nes jai reikės mažiau investuoti į katilus, kuriuos buvo suplanavę įsigyti", – teigė G.Neniškis.

Investicijų, pajungiant "Geotermą" šilumos gamybai, reikės, tačiau kur kas mažiau, nei pradžioje numatyta, planuojant statyti naują katilinę LEZ’e.

"Ekonominė nauda tikrai bus, net ir sumokėjus bankroto procedūrų administravimo išlaidas, kurios savivaldybei yra priskirtos. Tačiau dabar ieškoma galimybių, kaip "Geotermą" būtų galima panaudoti dar plačiau, ne tik tuos katilus. Darbų, bent jau teoriškai tikrai neturėtų trūkti. Manome, kad objektas turėtų atsigauti", – vylėsi G.Neniškis.

Gintaras Neniškis: darbų, bent jau teoriškai tikrai neturėtų trūkti. Manome, kad objektas turėtų atsigauti.

Išgaus geoterminius vandenis?

Neatmetami planai ir ateityje su Klaipėdos universiteto mokslininkais bandyti atgaivinti ir geoterminių vandenų išgavimą moksliniams tikslams, nes šildymui ši technologija yra per brangi, būtent dėl to bendrovė ir bankrutavo.

"Tiesa, dalis tyrimų jau anksčiau yra padaryta. Dabar rengiame bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos universitetu. Pagal ją šalys susidėlios savo teises ir pareigas. Ir su ja keliausime į tarybą, nes tam reikės miesto politikų pritarimo", – kalbėjo G.Neniškis.

"Geoterma" šilumos gamybą pradėjo 2004-aisiais ir visą veiklos laikotarpį susidūrė su finansiniais sunkumais.

2019 m. rugpjūtį teismas "Geotermą" pripažino bankrutavusia, įmonę nuspręsta likviduoti.

Jos įsipareigojimai kreditoriams siekė beveik 4 mln. eurų. "Geoterma" buvo pirmoji tokia jėgainė Baltijos regione.

Ji pradėta statyti Klaipėdoje 1997 m. Pagrindinis įmonės finansavimo šaltinis buvo valstybės vardu gauta Pasaulio banko paskola.

Be valstybės lėšų į 21,4 mln. eurų vertės projektą investavo Pasaulio aplinkosaugos fondas, Danijos aplinkosaugos agentūra.