- Kotryna Grušauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors daugeliui Lietuvos gyventojų, kurie atsinaujina daugiabučius, didžiausiu privalumu išlieka padidėjęs pastato energijos efektyvumas, leidžiantis sumažinti sąskaitas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė atkreipia dėmesį, jog vis daugiau dėmesio jie skiria ir vizualiniam pastato patrauklumui.
„Mes nesame trečiojo pasaulio šalis, todėl galime ir norime iš aplinkos tikėtis šiek tiek daugiau. Patenkinę tokius poreikius kaip saugumas ar stogas virš galvos, pradedame galvoti plačiau – ką mums reiškia mūsų aplinka, kokia ji yra, nes psichologiškai mes nuo aplinkos nepabėgame, todėl jeigu ji mus slegia, yra vizualiai nepriimtina, joje visą laiką gyvename, tai tikrai neprisideda prie mūsų gyvenimo kokybės ir lemia, jog gyvenimas daugiabutyje iki šiol nėra laikomas sėkmingo gyvenimo pavyzdžiu. Daugelis vis dar turi svajonę išsikraustyti į senamiestį, kuris istoriškai laikomas turtingu, arba į priemiestį. Visgi, sutvarkius daugiabučių kvartalą ir jo aplinką bei architektūrą, manau, jog meilė savo aplinkai ir daugiabučių vertinimas tikrai pagerėtų“, – teigė pašnekovė.
Pabradėje modernizuotame daugiabutyje gyvenantis Sigitas pasakojo, jog jo kvartalas jau yra atsinaujinęs, o kituose procesai taip pat pamažu vyksta. Jis yra patenkintas ne tik pagerėjusia gyvenimo kokybe, kai padidėjus pastato energiniam efektyvumui žiemos tapo šiltesnės, vasaros – gaivesnės, o sąskaitos mažesnės, bet džiaugiasi ir vaizdu: „Kaip diena ir naktis, viskas atrodė labai blogai, o dabar visi namai kaip nauji atrodo.“
Su juo sutinka ir kaimynas Eugenijus, kuris modernizuotame daugiabutyje gyvena apie metus: „Gyventojai moka mažesnes sąskaitas nei prieš renovaciją, dėl to labai džiaugiuosi, taip pat ir vaizdu – jis tobulas, europietiškas.“
Architektūriniu vientisumu rūpinamasi miesto mastu
R. Leitanaitė sako, jog norint išlaikyti kvartalų vizualinį vientisumą, svarbu apgalvoti visus architektūrinius sprendinius – tam reikalingas itin glaudus bendradarbiavimas su savivaldybe ir jos architektais.
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė pasakoja, jog gyventojams prieš renovaciją teikiami jau priešprojektiniai pasiūlymai, suderinti su vyriausiuoju miesto architektu: „Kadangi namai yra renovuojami ne po vieną, o kompleksiškai, kiekvieno namo deriniai yra suderinami, parenkami keli variantai iš spalvinių derinių ir tada jau teikiami gyventojų verdiktui.“
Švenčionių rajono savivaldybėje šiuo metu yra renovuota daugiau nei 100 daugiabučių, laikantis žemiškų, pastelinių spalvų, nes klasika išlieka klasika.
„Regionuose yra paprasčiau suvaldyti spalvines gamas ir pačio kvartalo architektūrinį vientisumą. Manau, jog didmiesčiai turėtų pasirengti specialius planus, kaip atrodys tie kvartalai, kad miestas nebūtų margas“, – teigė J. Rudėnienė.
Jai pritaria ir R. Leitanaitė: „Jeigu mieste norima palikti istorijos, pavyzdžiui, kaip saugomi senamiesčiai, daugiabučiai drastiškai nuo to skirtis neturėtų. Menotyrininkai mano, jog reikėtų išsaugoti pačius charakteringiausius bruožus, pradedant nuo urbanistikos ir baigiant detalėmis. Labai ryškių spalvų ir derinių įvedimas, manau, ardytų architektūros koncepciją.“
Anot pašnekovės, Lietuva yra pakeliui į holistinę renovaciją – nors kol kas esame pirminiame etape, jaučiamas noras tiek iš valstybės, tiek ypač iš savivaldybių žinoti, kas tai per procesas ir kaip jį tinkamai įgyvendinti.
Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje https://modernizuok.apva.lt/.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo1
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus2
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?5
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas4
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus29
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...