- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Prieš keletą metų į Rietavo turgų užsukusi šalies Prezidentė su ją lydinčių valdininkų svita net nežinojo, jog vaikštinėja valstybine žeme, kurią nežinia kaip profesinė mokykla dešimtmečiais nuomojo turgavietei.
-
Teritorija: Rietavo turgavietė užima 30 ha plotą. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog 8,2 ha valstybinės žemės ploto nuomą privalu nutraukti.
-
Verslai: Rietavo turgavietėje savaitgaliais apsilanko dešimtys tūkstančių žmonių, joje verslus suka šimtai prekybininkų.
-
Rietavo turgui gresia krachas?
Vakarų Lietuvos prekeivių meka – Rietavo turgus teismo pripažintas penkiolika metų neteisėtai sukęs biznį valstybinėje žemėje. Nacionalinė žemės tarnyba išsiaiškino, jog Plungės technologijų ir verslo mokykla prekeiviams nuomojo 8 ha valstybinės žemės, už tai gaudama solidų atlygį, tačiau to net neturėjo teisės daryti. Tačiau turgų valdanti įmonė teisinį ginčą vadina valstybės išpuoliu prieš verslą.
Prokurorų ieškinį tenkino
Kuriozinę bylą ką tik atvertė Klaipėdos apygardos teismas, kuriam teks išsiaiškinti, teisėtai ar ne dešimtmečius šalia Rietavo esančioje valstybinėje žemėje šeimininkavo įmonė "Rietavo turgus".
Ieškovė šioje byloje yra Klaipėdos apygardos prokuratūra. Pirmosios instancijos teismas, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai civilinėje byloje dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia prokuratūros skundą tenkino ir pripažino, jog valstybinė žemė turgų valdančiai įmonei buvo išnuomota neteisėtai.
Šį sprendimą verslininkai apskundė ir šiuo metu mėgina įrodyti savo tiesą.
"Mes čia dirbame nuo 1991-ųjų. Tai kur valstybė buvo trisdešimt metų, jei nebuvo net kalbos, jog kažką darome neteisėtai? O dabar staiga esame pripažinti kone nusikaltimą padarę, žemę nuomojome neteisėtai. Sunku suvokti, kodėl valstybė nori žlugdyti verslą", – apie netikėtą teismo sprendimą kalbėjo įmonės "Rietavo turgus" direktorius Žydrūnas Jonušas.
Sunku suvokti, kodėl valstybė nori žlugdyti verslą.
Ginčas dėl lėktuvų tako
Iš viso įmonė šalia Rietavo valdo apie 30 ha žemės. Dalį sklypų verslininkai nuomoja iš kitų privačių asmenų.
Teisinis ginčas yra kilęs dėl 8,2 ha žemės sklypo. Šiame sklype buvo įrengtas sovietinių laikų lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas.
Aiškėja, jog ši valstybinė žemė anksčiau valdyta tarybinio ūkio, vėliau joje šeimininkavo čia veikęs technikumas.
Mokymo įstaigos keitė pavadinimus, tačiau užgaida turėti lėktuvų pakilimo taką išliko dešimtmečius. Sklypas buvo išnuomotas Žemaitijos kolegijai. Sandoris buvo palaimintas tuomečio Telšių apskrities viršininko administracijos.
Valstybinės žemės nuomos sutartį rengė Plungės rajono Žemėtvarkos skyrius.
Sklypą jaunuomenės profesiniu rengimu turėjusi užsiimti Žemaitijos kolegija panaudai gavo 50-ies metų laikotarpiui. Lėktuvų takas vienu metu net buvo įregistruotas kolegijos vardu Registrų centre.
2011-aisiais mokymo įstaiga lėktuvų taką su sklypu išnuomojo Rietavo turgų valdantiems verslininkams. Vėliau nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2021 m. rugsėjo 19 d.
Tačiau 2016 m., Vyriausybės sprendimu, Žemaitijos kolegija buvo likviduota.
Švietimo ministerija, kuriai ir priklauso tokio tipo ugdymo ir profesinio rengimo įstaigos, Žemaitijos kolegijos valdytą turtą perdavė Plungės technologijų ir verslo mokyklai valdyti patikėjimo teise.
Inžinerinių statinių – lėktuvų pakilimo ir nusileidimo aikštelės su lauko tualetu perdavimas vyko vadovaujantis Turto banko direktoriaus įsakymu, pasirašytu 2016 m.
Mokykla netrukus šį lėktuvų taką ir vėl išnuomojo turgų valdantiems verslininkams.
Sutartį neigia
Prokuratūros ieškinyje teismui pažymėta, jog nei Žemaitijos kolegijai, nei Plungės technologijų ir verslo mokyklai nebuvo suteikta teisė išnuomoti 8,2 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadangi jis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba.
Aiškėja, jog, pagal 1995 m. Vyriausybės nutarimą, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir urėdijoms, viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms.
Tačiau Žemės įstatyme numatyta, kad "asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims".
Žemės įstatyme nustatyta, kad jeigu valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar jų dalis patikėjimo ar kitu teisiniu pagrindu į juos yra perleidžiami tretiesiems asmenims, panaudos gavėjas turi per mėnesį nuo perleidimo dienos kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį dėl šios žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo ar jos pakeitimo šalių susitarimu.
Su naujų statinių ar jų dalių naudotoju dėl teisės naudoti valstybinę žemę sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka.
Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas darė išvadą, jog 2011 m. lėktuvų pakilimo ir nusileidimo aikštelės nuomos sutartis ir 2016 m. sudarytas susitarimas pakeisti sutartį yra neteisėti.
Nuomojo ne savo turtą
Byloje akcentuota ir Civilinio kodekso nuostata, kuri byloja, jog žemės nuomos sutartis baigiasi, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas. Žemaitijos kolegija likviduota Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą3
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?16
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai17
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas4
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką4
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...