Menininkė Dalia Bielskytė, prieš vienuolika metų susigrūmusi su klastinga liga ir ją įveikusi, šiandien savo energiją skiria panašius likimo smūgius išgyvenantiems žmonėms.

Liga praturtino patirtimi

Už atsidavimą ir pasiaukojimą sergantiems leukemija bei jų artimiesiems klaipėdiečių įvertinta moteris akistatą su mirtimi vadina neįkainojama patirtimi.

„Kol esame sveiki, nesusimąstome, kokia trapi riba tarp laimės ir nelaimės, tarp gyvybės ir mirties. Tarsi laimingi tie, kurie išvengia ankstyvo susitikimo su šia žudymo virtuoze, tačiau aš būčiau linkusi prieštarauti – laimingi ir tie, kurie ją sutikę šio bei to išmoksta. Mudvi su mirtimi susipažinome artimai ir aš, manyčiau, buvau gera mokinė, jei man leido dar čia pasilikti. Įvertinau šią dovaną ir kaip išmanydama stengiuosi ja dalytis“, – sakė Dalia.

Pasak moters, žmonės rašo knygas apie keliones į kalnus ir svečias šalis, tačiau apie kelionę į sudėtingą ligos patirtį retas išdrįsta kalbėti. D.Bielskytei liga – tarsi gili upė, per kurią radusieji brastą turi ją pažymėti kitiems.

„Jei šiandien sergantys žmonės žiūri į mus, sirgusius ir pasveikusius, vilties pilnomis akimis – tai jau pergalė. Nes viltis ir valia pasveikti – labai svarbi šiame kelyje“, – įsitikinusi pašnekovė.

Prieš gerą dešimtmetį užklupusi mirtina liga, pasak klaipėdietės, jos pačios gyvenimą praturtino daugybe gerų žmonių. „Šeima, draugai, gydytojai – visi jie buvo su manimi, kai sirgau, yra su manimi ir dabar, kai džiaugiuosi gyvenimu“, – teigė klaipėdietė.

Prasmė dovanoti gyvybę

Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“, kuriai vadovauja D.Bielskytė, vienija sergančius kraujo vėžiu žmones, jų artimuosius, gydytojus, pasveikusiuosius ir kitus šiai veiklai neabejingus bendraminčius.

Dalia pasakojo, jog bendrijos darbas – ne tik kalbėti apie šią ligą, jos požymius, vaistus, galimybes gydytis, apie naujas technologijas, vis dažniau pakišančias mirčiai koją, bendrauti su tais, kurie keliauja sunkiu ligos keliu į pasveikimą.

„Mūsų darbas valdžios kabinetuose liudyti, kad ligoniai – ne statistiniai procentai lentelėje, o gyvi žmonės, kurių kiekvienas turi vardą ir pavardę, vaikus, motinas, mylimuosius, kurių kiekvienam skauda ir neišpasakytai norisi gyventi. Mūsų darbas – priminti sveikiesiems, kad tik žmogus sugalvojo ribą tarp ligos ir sveikatos, kad vakare užmigęs sveikas rytą gali pabusti ligoniu, todėl rūpinkis ne tik savimi, bet ir artimu savo, – kalbėjo moteris. – Mes esame vieno kraujo, o kraujas, ačiū Dievui, substancija, kuri tiesiog neišsenka, – kiek atiduodi jo kitam, tiek tau jo lieka. Tą patį turiu pasakyti apie kaulų čiulpus. Pasidalykite tuo, ko turite daug, dovanokite gyvybę ir jums bus atlyginta.“

Idėjos pamatai tvirtėja

Tai, kad jos pavardė puikuojasi šešiolikos šiųmečių pilietiškiausių klaipėdiečių sąraše, pasak Dalios, ir nustebino, ir nudžiugino.

„Šis įvertinimas reiškia, kad Klaipėdai rūpi jos piliečių darbai, kad „Kraujo“ bendrijos idėja turi palaikymą, pamatus, namus ir draugus“, – mano D.Bielskytė.

Pašnekovė prisiminė ir visai neseniai pradžiuginusį bičiulės skambutį.

„Ji paklausė, kaip tapti kaulų čiulpų donore. Kreipkis į Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyrių, patariau. Ir tai – laiminga diena, nes dar vienam žmogui atsirado galimybė pasveikti. O gal ne vienam? Gal srautai donorų – studentų, vyresniųjų klasių moksleivių, stiprių ir sveikų valdininkų, darbininkų, žurnalistų plūsta į kraujo centrą, trokšdami gelbėti gyvybes ir tapti neatlygintinais kraujo ir kaulų čiulpų donorais?“ – svarstė pašnekovė.

Ji vylėsi, jog jei tokios minios ir neplūsta, o šiandien pasiekta tik viena pergalė, prie jos prisidėjo ir pilietiškiausio klaipėdiečio rinkimai. „Idėjai jie suteikia ruporą ir auditoriją“, – įsitikinusi Dalia.