"Rudenėja. Juodkrūčiai bėgikai jau traukia į Afriką. Kažkas į ten, kažkas iš ten – pas mus. Taip sukasi pasaulis", – tokiu įrašu nuotrauką su juodkrūčiu bėgiku pažymėjo Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Ornitologai tikina, kad dar birželio pradžioje į pietus ėmė traukti pirmieji paukščiai.

"Ruduo prasidėjo birželio 5 dieną. Tiksliau tada prasidėjo rudeninė paukščių migracija. Varnėnai pirmieji ima skristi piečiau. Lietuviškieji varnėnai birželio 25 d. jau buvo Vokietijoje. Jie žiemoja Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje. Toliausias taškas, kurį mūsų varnėnai yra pasiekę, – Portugalija", – paaiškino V.Jusys.

Ruduo prasidėjo birželio 5 dieną. Tiksliau tada prasidėjo rudeninė paukščių migracija.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas šiuos metus vadina varnėnų metais.

"Vien per birželį sužieduota 30 tūkst. paukščių. Per liepą – 7 tūkst. Jie skrenda nuo 5 iki 8 val. ryto, po to dar vakare pasirodo", – patikino V.Jusys.

Šiuo metu į pietus traukia juodkrūčiai bėgikai, kurių migracijos metu pamaryje būna itin daug, bet jie pas mus neperi.

"Jie klajoja po visą pasaulį, skrenda iš tundros, o bėgikais vadinami todėl, kad pakrantėmis bėgioja. Pempės taip pat jau skrenda piečiau. Jos patraukia į žiemojimo vietas birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Pirmosios išskrenda tos, kurios neužaugino jauniklių. Bet pempių matysime iki sausio. Dalis juk paukščių atskrenda iš šiaurės. Kai kuriems paukščiams Lietuva – šiltieji kraštai", – pasakojo V.Jusys.

Ornitologas tikino, kad didžiosios paukščių migracijos vis dėlto reikėtų laukti rugsėjo viduryje.

Migracija prasidėjo kielėms, kai kuriems nendrynų paukščiams – nendrinukėms, pečialindoms, devynbalsėms. Ir gandrai jau pradeda skristi.

"Liepos pabaigoje gandrai ima traukti į pietus. Jie skrenda būriais, susirenka po kelis šimtus paukščių, per dieną nukeliauja kelis šimtus kilometrų. Rugpjūtį lietuviškieji gandrai kai kuriais metais jau būna pasiekę Egiptą. Gandrai išnaudoja termines oro sroves, todėl skrenda dviejų ar trijų kilometrų aukštyje. Olandiški gandrai į Afriką skrenda per Gibraltarą, o lietuviškieji Viduržemio jūrą aplenkia iš kairės. Jie nenori skristi virš jūros, todėl taip driekiasi jų maršrutai", – pasakojo ornitologas.