Susivieniję aktyvūs klaipėdiečiai sumanė perkelti poeto Kristijono Donelaičio paminklą: esą dabartinė vieta jam nėra tinkama – paminklas užgožtas medžių ir per mažai matomas. Siūloma jį pergabenti į reprezentacinę Atgimimo aikštę. Tačiau tokia idėja nesužavėjo nei K.Donelaičio draugijos, nei miesto valdžios.

Aikštė taptų patrauklesnė

Idėja perkelti K.Donelaičio paminklą į Atgimimo aikštę kilo ilgametei klaipėdietei Aldonai Stašinskienei. 75-erių moteris netruko aplink save suburti nemažą bendraminčių ratą.

"Kalbėjau ir su kaimynais, ir su į K.Donelaičio skverą ateinančiais žmonėmis. Visi palaiko iniciatyvą perkelti poeto paminklą į Atgimimo aikštę", – pasakojo iniciatorė.

A.Stašinskienė tvirtino, kad artimiausiu metu oficialus pasiūlymas bus pateiktas ir miesto valdžiai.
Klaipėdietės manymu, Atgimimo aikštė labiau tinkama K.Donelaičio paminklui nei dabar klasiko vardu pavadinta aikštė. Pastarojoje jis yra užgožtas medžių. Ne visi žmonės ir žino, kur tas paminklas stovi.

Anot A.Stašinskienės, pokyčių reikia ir Atgimimo aikštei. Dabar, moters manymu, ši erdvė atrodo pasibaisėtinai – visur pilkos, plikos plytelės.

"Kažką šioje erdvėje būtina daryti. K.Donelaičio paminklas papuoštų Atgimimo aikštę. Ji taptų iš karto gražesnė. Būtų galima aplink paminklą pasodinti ir krūmelių, gėlių. Atgimimo aikštė nebebūtų tokia tuščia, taptų šiltesnė, patrauklesnė", – tvirtino klaipėdietė.

Padėtų išgelbėti medžius?

Pasak A.Stašinskienės, perkėlus K.Donelaičio paminklą į Atgimimo aikštę, visi Klaipėdos simboliai būtų vienoje vietoje.

Šalia – burlaivis "Meridianas", paminklas "Arka", kuris pastatytas, minint Tilžės akto 85-ąsias ir Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines.

"Būtų toks Klaipėdos simbolių kampelis. K.Donelaičiui būtų išreikšta didesnė pagarba nei yra dabar", – pabrėžė klaipėdietė.

A.Stašinskienės nuomone, jau sovietmečiu Atgimimo aikštė būtų buvusi geriausia vieta K.Donelaičio paminklui:
"Tačiau tada šioje vietoje riogsojo mūsų "tautų vadas".

Sovietiniais laikais šioje vietoje stūksojo Lenino skulptūra.
Klaipėdietės teigimu, jei poeto paminklas būtų perkeltas į Atgimimo aikštę, K.Donelaičio skvere nereikėtų iškirsti medžių, nes tai yra planuojama.

"Liepos yra tikrai gražios. Mes dažnai ateiname čia pastebėti. Gaila, kad jos užgožia paminklą. Tačiau jei šis būtų perkeltas, medžių nereikėtų kirsti. Aišku, mes nesame specialistai. Nežinome, ar medžiai neserga. Tačiau iš pažiūros liepos atrodo gražios ir sveikos", – dėstė moteris.

A.Stašinskienė pabrėžė, kad tikrai nereikia eiti paprasčiausiu keliu, siekiant atidengti K.Donelaičio paminklą – skubėti kirsti medžių.

"Tokie planai yra viena priežasčių, kodėl kilo idėja perkelti paminklą. Esu sena klaipėdietė. Man šis kraštas yra labai brangus. Noriu, kad jame būtų viskas kuo geriau ir gražiau", – akcentavo moteris.

Kilnojimui nepritarė

K.Donelaičio draugijos nesužavėjo idėja perkelti K.Donelaičio paminklą į Atgimimo aikštę.

"Aš nebūčiau tokios idėjos šalininkas. Erdvė prie Klaipėdos universiteto Menų fakulteto, kurioje dabar stovi K.Donelaičio paminklas, yra graži, lengvai prieinama, miesto centre", – tvirtino K.Donelaičio draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Aleksandras Žalys.

Be to, jis pabrėžė, kad paminklas K.Donelaičio aikštėje stovi apie 40 metų. Žmonės žino, kur jis yra, ir kilnoti jo iš vienos vietos į kitą nėra jokio reikalo.

Pasak A.Žalio, rugsėjo 1-ąją prie K.Donelaičio paminklo renkasi Klaipėdos universiteto studentai. Čia paskelbiama mokslo metų pradžia ir pagerbiamas poetas. Šia proga paminklas papuošiamas ąžuolo lapų vainiku.

Sausio 1-ąją prie paminklo minimas K.Donelaičio gimtadienis. Padedama gėlių, prisimenamas pats poetas. O šiemet dar yra minimos ir 300-osios jo gimimo metinės.

"Reikėtų atnaujinti aikštę, o ne perkelti paminklą", – tvirtino A.Žalys.

Klausimą spręs rudenį

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas siūlymą perkelti į Atgimimo aikštę K.Donelaičio paminklą įvertino kaip gražų:
"Tai toks pats gražus pasiūlymas, kaip pastatyti paminklą Vydūnui šioje vietoje".

Tačiau vicemeras tvirtino, kad kol kas pasakyti, kokį paminklą Atgimimo aikštėje reikėtų statyti, sudėtinga.

"Laukiame, kol bus pateikti trys variantai, kokia turi būti ši erdvė. Juos rangovas turėtų pateikti rudenį. Šiandien pasakyti, kokį paminklą statyti Atgimimo aikštėje, būtų tas pats, kas pirma nusipirkti sagą, o tada ieškoti švarko. Spręsti tai dar anksti", – komentavo vicemeras.

Siūlymų, kaip turi atrodyti Atgimimo aikštė, buvo visokių. Vieni čia siūlė įrengti požeminę stovėjimo aikštelę, kiti – sodą, treti – fontaną ar savivaldybės pastatą.

"Gerai, kad yra pasiūlymų. Tokių dalykų greitai nuspręsti negalima. Kai gausime galimybių studiją, bus aiškiau. Turėsime išsirinkti vieną iš trijų variantų. Gal norėsime, kad čia būtų tvenkinys ar fontanas. Gal statysime pragaro vartus ar laiptus į dangų", – dėstė vicemeras.

Griovė ir perkėlinėjo barbarai

A.Šulco asmenine nuomone, perkelti K.Donelaičio paminklo į Atgimimo aikštę nereikėtų. Jis yra tarsi prigijęs dabartinėje vietoje. Ši vieta paminklui labai tinkama.

"Net aikštė pavadinta poeto vardu. Manau, kad paminklų griovimas, perstatinėjimas yra barbariškas užsiėmimas", – tvirtino vicemeras.

Atgimimo aikštėje norima įkurdinti nebe pirmą paminklą. Buvo siūloma čia pastatyti ir postamentą filosofui, rašytojui, publicistui, kultūros veikėjui Vydūnui. Sovietmečiu aikštėje stovėjo Lenino paminklas.

"Lenino magija yra didelė. Visiems labai norisi vietoje vieno stabo pastatyti kitą. Man asmeniškai tai yra visiškai nepriimtina. Tai užkariautojų mentalitetas", – pabrėžė vicemeras.

Nori atnaujinti aikštę

K.Donelaičio aikštę, kurioje stovi poeto paminklas, norima atnaujinti. Tiesa, tai yra privati iniciatyva.
Jai įgyvendinti klaipėdiečiai kartu su Architektų sąjunga ir Dailininkų sąjunga įkūrė paramos ir labdaros fondą "Žaliuok, mano mieste".

Pasak uostamiesčio želdiniais besirūpinančios įmonės direktoriaus Gedimino Valašino, šiuo metu rengiamas aikštės atnaujinimo projektinis pasiūlymas.

Rengiant jį vertinama ir istorinė medžiaga. Projektinis pasiūlymas bus teikiamas savivaldybei ir visuomenės svarstymui.

"Galutinio varianto dar nėra. Pirmiausia norime prieiti prie bendros nuomonės. Tada pristatysime idėją. Jei sulauksime pasipriešinimo iš visuomenės, šis projektas numirs ir nebus įgyvendinamas", – pasakojo vadovas.

Pagal jį norima iškirsti K.Donelaičio aikštėje senus, ligotus medžius. Išgirdę tokią žinią klaipėdiečiai labai pasipiktino.

Pasak G.Valašino, dauguma medžių yra pažeisti. Yra puvinių kamiene, išpuvusių šakų.

"Taip nutiko, nes sovietmečiu šie medžiai buvo netinkamai genimi", – aiškino vadovas.

Įkvėpė Sereikiškių parkas

Pasak G.Valašino, norima ne tik iškirsti senus medžius, bet ir sutvarkyti apšvietimą, suoliukus. Aikštėje būtų įprasminti ir K.Donelaičio darbai.

"Norime, kad ši aikštė būtų šviesi ir jauki, jog mieste atsirastų išpuoselėta erdvė, kur viskas būtų sutvarkyta. Tokių pas mus nėra. Verslininkai nori investuoti, tačiau jie nori matyti, į ką investuoja, kad nebūtų taip, jog senus medžius iškertame, o pasodiname rykštenių. Tas žmones labiausiai piktina", – komentavo vadovas.

G.Valašinas sakė, kad imtis K.Donelaičio aikštės atnaujinimo paskatino Vilniaus Sereikiškių parko atgaivinimo projektas. Kai jame buvo iškirsti šimtamečiai ąžuolai, kiti medžiai, kilo didelis žmonių pasipriešinimas.

"Dabar atnaujintame parke lankosi daug žmonių. Trauka labai didelė. Norime, kad ir K.Donelaičio aikštė taptų tokia populiaria vieta", – teigė vadovas.

G.Valašinas pabrėžė, kad atnaujinti K.Donelaičio aikštę būtina. Svarbu pakeisti dangą. Be to, ten nuolat lūžinėja medžių šakos, savo lizdus yra susukę daug varninių paukščių.

"Dabar ten tikrai nėra malonu sėdėti. Stebime čia ateinančių žmonių srautus, tačiau jie nedideli. Nėra taip, kad kas nors ateitų ir čia poilsiautų", – pasakojo vadovas.