Glumina dvejopi standartai

Akivaizdu, kad šių metų miesto biudžetas dėl karantino paveikto ūkio bus gerokai mažesnis nei pernai, tad Klaipėdos iždo pinigų skirstymas atskiroms sritims aktualus jau dabar.

"Sporto tarybai būtų įdomu žinoti ir pasigilinti, kaip keisis finansavimas biudžetinėms sporto įstaigoms, viešosioms sporto įstaigoms ir kaip keisis finansavimas projektinėms programoms. Mes daug ką bandėme pakeisti jau senokai. Bandėme įdiegti visam sportui bendrą finansavimo krepšelį, tačiau tai ir liko tik norai", – teigė Klaipėdos miesto Sporto tarybos narys Vaclovas Gedvilas.

Klaipėdos mieste funkcionuoja dviejų skirtingų įstatymų bazių sporto organizacijos: biudžetinės ir nevyriausybinės.

Nevyriausybininkus glumina kardinaliai skirtingas biudžetinių ir nevyriausybinių organizacijų finansavimas ir esą taikomi dvejopi pinigų skirstymo standartai.

Klaipėdoje apie 5,7 mln. eurų per metus būdavo skiriama 2,9 tūkst. vaikų, sportuojančių biudžetinėse ir savivaldybės viešosiose įstaigose, ir apie 500 tūkst. eurų – nebiudžetinėse įstaigose sportuojantiems 3 tūkst. vaikų.

Kitaip tariant, biudžetinėse įstaigose sportuojantys vaikai yra finansuojami apie 10 kartų daugiau nei privačių įstaigų.

Tokia tvarka neteisinga?

Manoma, kad tokia finansavimo sistema neteisinga ir ją reikia taisyti kuo greičiau, nes esą biudžetinių įstaigų įstatymų bazė neleidžia sukurti skaidrios ir tvarios konkurencijos sporto rinkoje.

Teigiama, kad nevyriausybinės organizacijos – lankstesnės, reaguojant į permainas ir priimant greitus sprendimus.

Todėl manoma, kad dabartinis Klaipėdos sporto dipoliškumas neskatina aukšto meistriškumo sportininkų ugdymo, nemotyvuoja trenerių.

Pernai kovo pradžioje Klaipėdos sporto tarybos vardu buvo parengtas ir  merui, administracijos direktoriui bei Sporto skyriui išsiųstas dešimties principų raštas, kuriuo remiantis esą būtų galima skaidriau strateguoti savivaldybės sporto finansavimą.

Pagal tuos principus siūloma, kad visi Klaipėdos vaikai gautų vienodą sportininko krepšelį, nepriklausomai nuo pasirinktos šakos arba sporto organizacijos.

Siūloma fizinio aktyvumo ir sporto funkcijas laipsniškai deleguoti nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti išsamią informacinę sportuojančių vaikų lankomumo ir kontrolės apskaitos sistemą ir kt.

"Kas po to pasikeitė? Mums niekas net neatsakė. Kol kas kalbėti apie Sporto tarybos bendrą darbą su miesto politikais negalime", – sakė V.Gedvilas.

Vieniems daug, kitiems mažai

Pavyzdžiui, pernai miestas Futbolo mokyklai skyrė 600 tūkst. eurų, vidutiniškai apie 90 eurų vienam sportuojančiam vaikui per mėnesį.

Lengvosios atletikos jaunajam sportininkui skiriama 200 eurų per mėnesį, tiksliau, tie pinigai išleidžiami vaikų ugdymo procesui.

Kodėl atsiranda toks lėšų paskirstymo skirtumas miesto jauniesiems sportininkams, atsakyti niekas negali.

"Per 30 nepriklausomybės metų Klaipėdoje nėra įdiegtos sportininkų apskaitos sistemos. Kitaip tariant, sportininkų skaičius deklaruoja pačių įstaigų vadovai. Aišku, yra tikrinama pagal mokinių registrą, bet, gerai pažiūrėjus, paaiškėtų daug įdomių dalykų. Juolab čia sukasi 7 mln. eurų per metus. Apmaudu, kad ta didžioji dalis eurų yra naudojama be kažkokių aiškių kriterijų", – pastebėjo V.Gedvilas.

Svarbu ištraukti iš namų

Visi Klaipėdos vaikai, pagal specialistų rekomendacijas, turėtų sportuoti du kartus per savaitę.

Faktiškai šiuo metu Klaipėdoje sportuoja apie 7 tūkst. vaikų.

"Vadinasi, vienas vaikas per metus, tai yra per 53 savaites, sportuoja 106 valandas. 7 tūkst. vaikų sportuoja apie 1 mln. valandų. Sportui išleidžiama 7 mln. Savivaldybė vienos valandos vaiko sportavimui turėtų skirti po 7 eurus. Žinoma, miestas gali apsispręsti, kad finansuos tik olimpines sporto šakas, gali nusistatyti prioritetines sritis, pvz., buriavimą ar irklavimą, bet visiems kitiems reikėtų padalyti maždaug po lygiai, ką ir siūliau tame finansavimo modelyje", – dėstė V.Gedvilas.

Dar V.Gedvilas siūlo Klaipėdoje sporto šakas skirstyti į auksinę, sidabrinę ir bronzinę.

Ir kad jos iš vienos į kitą lygą pereitų pagal vaikų skaičiaus augimą toje sporto šakoje, nuo to priklausytų ir finansavimas.

Tai yra būtina, kad būtų motyvas kuo daugiau vaikų pritraukti.

"Čia labai svarbu pastebėti, kad vaikų pasiekti rezultatai sporte tam neturėtų turėti jokios reikšmės. Rezultatai ir aukštas meistriškumas yra valstybės, bet ne savivaldybės reikalas. Savivaldybės reikalas yra fizinis aktyvumas, kad vaikai judėtų ir sportuotų. Rezultatai ateis savaime, pirmiausia reikia vaiką ištraukti iš namų ir jį užimti", – kalbėjo V.Gedvilas.