Uostamiestį sukaustęs šaltis daugiausia bėdų pridarė klaipėdiečių automobiliams. Meistrai nespėjo skubėti vairuotojams į pagalbą. Transporto priemonės sustodavo net kelio viduryje.

Jaučia didesnę žvarbą

Žemiausia temperatūra šią žiemą uostamiestyje užfiksuota naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Ji siekė 12,2 laipsnio šalčio. Tačiau tokiai žvarbai dar toli iki visų laikų rekordo.

Žemiausia oro temperatūra, užfiksuota uostamiestyje, siekė 33,4 laipsnio.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus vedėjo Liongino Pakščio, šaltis uostamiestyje išsilaikys visą savaitę. Naktimis atšals net iki 17–18 laipsnių.

Tačiau žmonės jus dar didesnį šaltį, nes pūs vėjas. Pavyzdžiui, vakar oro temperatūra uostamiestyje siekė 7 laipsnius šalčio, o realiai žmonės jautė 21 laipsnį.

"Žvarbumas parodo, kokią temperatūrą jaučia atviros žmogaus kūno vietos. Jis priklauso nuo vėjo greičio ir oro temperatūros. Kuo žemesnė temperatūra ir kuo stipresnis vėjas, tuo žvarbumas yra didesnis", – teigė L.Pakštys.

Sveikatai pavojus kyla, kai žvarbumas siekia 28–29 laipsnius šalčio. Tai reiškia, kad atviras kūno vietas galima nušalti per 10–30 minučių.

Gąsdina plikos nugaros

Klaipėdos greitosios pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja, vyriausioji slaugos administratorė Nijolė Dambrauskienė vakar tvirtino, kad dar nebuvo pacientų, kurie skųstųsi nušalimais.

"Vieną žmogų radome gatvėje po nakties sužvarbusį, bet nei galūnių, nei kitų kūno vietų jis nebuvo nušalęs. Iškvietimų dėl peršalimų ir susirgimų gripu nepadaugėjo. Įprastas skaičius", – teigė pavaduotoja.

N.Dambrauskienės teigimu, vyraujant šaltiems orams, gripo epidemijos neturėtų būti. Virusams palankesni yra drėgnesni orai. Tačiau gali padaugėti peršalimo ligų.

"Kai pamatau jaunuolius, kurie vaikšto tokiu oru nuogomis nugaromis ir pilvais, norisi pasakyti, kad saugotų savo sveikatą. Reikia daugiau dėmesio kreipti ne į tai, kas gražu, o į tai, kas šilta.

Ant kaklo rišti ne šilkines skareles, o natūralios vilnos šalikus", – perspėjo pavaduotoja.

N.Dambrauskienė pabrėžė, kad svarbūs yra šilti batai, nes kojų atšalimas – viena pagrindinių peršalimo ligų priežasčių. Reikia nepamiršti ir šalikų, pirštinių, galvos apdangalų.

Svarbu ir vartoti daug šiltų skysčių, o ne einant gatve gurkšnoti gaiviuosius gėrimus.

Ateina pasišildyti ir dieną

Į nakvynės namus taip pat beldžiasi vis daugiau žmonių, kurie nori sušilti.

"Žiemą svarbesnė nakvynės paslauga, o ne galimybė gyventi čia iki pusės metų. 15 asmenų buvo iškeldinti dėl vidaus tvarkos pažeidimų", – pasakojo Klaipėdos nakvynės namų direktorė Alma Kontrimaitė.

Vietos, kur benamiai gali pernakvoti – praleisti laiką nuo 20 iki 8 val., pastaruoju metu yra užimtos.

"Dabar žmonėms svarbiausia sušilti ir pernakvoti. Kai atšąla orai, jų visada padaugėja. Žmonės ateina ir dieną. Priimame sušilti, duodame pavalgyti košės, sriubos, nors tai nėra privaloma.

Esame prikaupę maisto atsargų tokiam laikmečiui", – tvirtino A.Kontrimaitė.

Apšiltino šunų būdas

Šaltis nemažai rūpesčių sukėlė ir viešajai įstaigai "Būk mano draugas", kuri rūpinasi beglobiais gyvūnais.

"Savaitgalį buvo atvykę apie 15 savanorių. Jie padėjo apšiltinti šunų būdas – prikalti kilimų gabalus, kad vėjas neužpūstų. Savanorių pagalba mums visada reikalinga", – tvirtino šios įstaigos direktorė Galina Kučinskienė.

Pasak vadovės, šiuo metu įstaigai labai reikia šieno ir šiaudų, kuriais išklojamos būdos.

"Juos dažnai reikia keisti. Reikia ir malkų, maisto gyvūnams. Norėtume, kad kas nors padovanotų ir kokią seną krosnelę – "buržuiką", kuri jau savininkams nebereikalinga. Pastatytume ją dar vienoje pastogėje, kur laikomi gyvūnai", – pasakojo vadovė.

Mašinos išsijungė kelyje

Šaltis smogė ir transporto priemonėms. Techninės pagalbos kelyje tarnyba vakar nespėjo vykti pagal iškvietimus. Per dieną sulaukta keliasdešimt skambučių.

"Tikras anšlagas. Situacijų buvo visokių. Buvo automobiliai, kurie net neišvažiuodavo iš kiemo, pasitaikė ir tokių, kurie sustodavo kelyje ir nepajudėdavo iš vietos", – pasakojo techninės pagalbos kelyje įmonės direktorius Petras Sadauskas.

Pasak vadovo, kai kuriais atvejais užtekdavo įkrauti automobilio akumuliatorių vadinamuoju krokodilu, tačiau buvo ir tokių, kurias reikėjo tempti į angarą, kad atšiltų ir būtų galima nustatyti gedimą.

Techninė pagalba kelyje atsieina nuo 60 iki 150 litų, priklausomai nuo gedimo. Atvykimas į vietą pakrauti mašinos akumuliatorių atsieina 60 litų, jei reikia automobilį transportuoti – 150 litų.

"Dažniausiai transporto priemones tenka vežti į angarą, kad būtų galima apžiūrėti. Lauke per tokį šaltį juk neremontuosi", – teigė vadovas.

Dažniausiai dėl gedimų būna kaltas vairuotojų apsileidimas. Jie prieš žiemą nepakeičia transporto priemonių alyvos, o ši sutirštėja.

Geriau nei prieš 10 metų

Miesto autobusams šaltis didelių rūpesčių kol kas nesukėlė.

"Negalime sakyti, kad visai nekyla rūpesčių. Reikia laiko, kol įjungiame autobusų variklius. Reikia pašildyti. Tačiau tokių problemų, kaip būdavo prieš dešimt metų, kai neišvažiuodavo pusė parko ar užšaldavo degalai, neturime", – tvirtino Klaipėdos autobusų parko direktorė Jelizaveta Daugininkienė.