Ties Vilhelmo kanalu besidriekiančiame miško keliuke aptikti kalnai statybinių atliekų. Toks vandalizmas nustebino net ir visko mačiusius aplinkosaugininkus.

"Niekšai, kitaip nepavadinsi", – piktinosi dienraščio skaitytojas Tomas.

Savaitgalį dviračiu miško keliukais važinėjęs vyras pakraupo, kai kelią užtvėrė gigantiški baltos spalvos maišai.

Stabtelėjus ir apžiūrėjus radinį tapo aišku, kad tai – statybinės atliekos, kurias, matyt, atvežė ir paliko patys gyventojai ar kurios nors statybos įmonės darbininkai.

Istorinis Vilhelmo kanalas yra hidrogeologinis draustinis, o jo vanduo maitina 3-iąją Klaipėdos vandenvietę, aprūpinančią vandeniu pietinės miesto dalies gyventojus.

Todėl radinys šioje vietoje ir pribloškė aplinkosaugos specialistus.

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romualdas Dužinas tikino, kad netrukus šis sąvartynas bus sutvarkytas.

"Galima tik stebėtis ir piktintis, kad atsiranda tokių nesąmoningų žmonių. Vien Klaipėdos mieste įrengtos trys didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės, kur galima išmesti buityje susidarančias nepavojingas atliekas. Nuo padangų, plastiko ir metalo pakuočių iki statybinių atliekų. Ir visa tai – nemokamai. Nesuprantu, kodėl kai kuriems vis dar kliūva miškas?" – negalėjo atsistebėti vedėjas.

R.Dužinas sakė sulaukiantis nemažai klaipėdiečių skundų dėl šiukšlinimo gamtoje. Ypač pavasarėjant, kai vairuotojai skuba žiemines padangas pasikeisti į vasarines. Tokiu metu dažniausiai padangos "papuošia" miškų pakraščius.

"Patys važinėjame, ieškome pažeidimų, o radę perduodame savivaldybei arba tos žemės savininkui. Jei pagauname už rankos, tai jau galime skaičiuoti žalą gamtai. Tuomet taikoma gerokai didesnė bauda", – pabrėžė R.Dužinas.

Baudos už šiukšlinimą svyruoja nuo 57 iki 140 eurų. Nustačius žalą gamtai, jos gali siekia 7 tūkst. eurų ir daugiau.