Šalies keliams atiteks grašiai: gyventojams ir toliau teks laužyti savo automobilius per duobes?

Šimtais milijonų eurų sumažinus finansavimą keliams, Vakarų Lietuvos krašto gyventojams ir toliau teks laužyti savo automobilius per duobes. Sodininkai asfalto iš viso gali nesitikėti, nes Klaipėdos rajono savivaldybei savas lėšas tenka krapštyti net tiems keliams, kuriais privalėtų rūpintis valstybė.

Greitkelyje – greičio ribojimai

Kaip atrodo magistralė Vilnius–Klaipėda susisiekimo ministras Marius Skuodis galėjo įsitikinti važiuodamas į susitikimą su uosto ir Klaipėdos vadovais praėjusią savaitę.

Net jau užbaigtuose remontuoti kelio ruožuose vis tiek ribojamas greitis, nes kelininkai iki šiol nesugebėjo nubraižyti skiriamųjų juostų, nepaženklino kelkraščių.

Tad keliaujantieji pajūrio link šią vasarą turės šarvuotis kantrybe, nes kelionė gerokai prailgsta.

Susisiekimo ministerija į ministrui M.Skuodžiui siųstus klausimus apie kelių būklę atsakė, kad šiuo metu vis darbuojamasi ruožuose, kurių remonto darbų viešieji pirkimai buvo skelbti dar praėjusiais metais.

Klampynė: tokiu keliu visus metus turi kiekvieną dieną važinėti apie 900 Kulių kaime registruotų gyventojų. Darbininkų palikti grioviai žmonėms virto bekele. (Skaitytojo nuotr.)

Aiškėja, kad pagrindine šalies magistrale padoriai važiuoti šią vasarą neteks. Įprastai bus galima važiuoti tik rudenį, kai sezonas bus pasibaigęs.

„Kai kuriuose A1 magistralės ruožuose pernai pradėti darbai jau baigti, tačiau visas projektas bus baigtas rugsėjo mėn. Pagrindinis šių rekonstravimo darbų tikslas – užtikrinti kelio atitiktį eismo saugos ir techniniams reikalavimams, taikomiems tokio eismo intensyvumo keliams. Tik atlikus šiuos darbus, kai kelias atitiks automagistralei taikomus reikalavimus, juo bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Nurėžė šimtus milijonų

Susisiekimo ministerija viešino ir pranešimą, kuriama aiškinama, kad keliams finansuoti šiemet, palyginti su praėjusiais metais, skirta 200 mln. eurų mažiau. Suma nuo 797,6 mln. eurų 2020 metams sumažėjo iki 592,2 mln. eurų.

Iš jų 150 mln. eurų skirta Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planui.

„Sprendimas 2020 m. skirti 150 mln. eurų finansavimą pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą buvo vienkartinis. Likęs metinio finansavimo skirtumas susidarė dėl to, kad 2020 m. į kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) sąmatą buvo perkelta 65,3 mln. eurų 2019 m. nepanaudotų lėšų. Nuo šių metų pagal Konstitucinio Teismo sprendimą nepanaudotų KPPP lėšų jau negalima perkelti į kitus metus“, – aiškino ministerijos atstovai.

Vietoj remonto – matuoklis

Tokias žinias gyventojai priima nerimastingai – kyla klausimų, ar iš viso nesustos infrastruktūros projektai regione?

Pavyzdžiui, kelyje Palanga–Klaipėda, ties įvaža Nemirsetos link, vairuotojai dar neseniai matė kelininkų techniką.

Tačiau žinia apie jų atliktus darbus kažin ar nudžiugins pajūrio vairuotojus – kelio remonto ruože iš Palangos neverta tikėtis – čia jau panaikinti apsisukimo keliukai, nuimti greitį riboję ženklai, bet bus pastatytas greičio matuoklis.

Vietoje, kur kiekvieną vasarą vyksta tradicinės automobilių lenktynės, kelio danga yra nebloga. O toliau ji – apgailėtinos būklės.

„Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos parengtą rekonstruotinų ir kapitaliai remontuotinų magistralinių kelių ruožų prioritetinę eilę magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja artimiausiais metais darbai nenumatomi. Valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūros ir plėtros projektų apimtys ir terminai priklauso nuo KPPP finansavimo. Šiuo metu prie Nemirsetos įmonė „Kelių priežiūra“ tvarko eismo organizavimo schemas ir naikina nesaugius, perteklinius apsisukimus. Šiuos darbus planuojama baigti iki birželio pabaigos. Be to, šių metų trečią ketvirtį čia planuojama įrengti vidutinio greičio matuoklį“, – rašoma ministerijos atsakyme į dienraščio užklausą.

Gal patrupins 20 mln. eurų

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, paklaustas, ko gali šiemet rajono keliams tikėtis iš valstybės biudžeto, tik atsiduso.

Apkarpė: Klaipėdos rajono meras B.Markauskas lašu jūroje vadina Susisiekimo ministerijos dar tik žadamus skirti papildomus 20 mln. eurų savivaldybių keliams. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Susisiekimo ministerija dar tik kreipėsi į Finansų ministeriją dėl papildomų 20 mln. eurų skyrimo keliams, siekiant kompensuoti šiemet savivaldybėms sumažėjusį finansavimą.

Pareiga be pinigų niekur nenuves.

„Kas tie 20 milijonų eurų visoms savivaldybėms? Lašas jūroje. Mes iš savivaldybės biudžeto kasmet infrastruktūros gerinimui skiriame triskart daugiau. Mus liūdina finansavimų apimtys, lėšos vis mažinamos. O gyventojams visiškai neįdomu, iš kur  jos turi būti skirtos. Savivaldybė yra arčiau žmogaus, todėl pirmieji ir sulaukiame priekaištų“, – tikino Klaipėdos rajono meras.

„Jei papildomos lėšos būtų skirtos, jos, planuojama, bus paskirstytos visoms savivaldybėms. Dėl lėšų paskirstymo kriterijų Susisiekimo ministerija spręs tik gavus papildomą finansavimą, todėl šiuo metu dar nežinoma, kokios sumos gali tikėtis Klaipėdos regionas“, – į klausimą, kokios sumos kelių infrastruktūrai gali tikėtis Klaipėdos regionas, atsakė Susisiekimo ministerija.

„Mes pamatėme, kad situacija yra beveik beviltiška. Tuos kelius, kurie mums yra svarbiausi, besidriekiančius per gyvenvietes, ėmėmės asfaltuoti, nors jie turėtų būti tvarkomi valstybės lėšomis“, – akcentavo meras, prisimindamas Priekulės, Veiviržėnų, Kretingalės kelių remontus.

Klaipėdos rajonas pasirašė septynias sutartis, kuriomis prie regioninių kelių rekonstrukcijos savivaldybė prisidėjo 30 proc. suma.

„Mus tai – žiauri našta. Tai yra 2,2 mln. eurų suma. Tai yra regioniniai, ne savivaldybei priklausantys keliai. Tačiau mes nebeturime vilties. Todėl ir prisidėjome. Žvelgiant į ateitį, mums labai neramu. Finansavimų apimtys nežada nieko gero“, – nuogąstavo rajono meras.

Tikslai: Klaipėdos rajone per metus išasfaltuojama apie 30 gatvių ar kelių ruožų. Rajono savivaldybė kelių infrastruktūrai skiria tris kartus daugiau lėšų, nei jų gauna iš valstybės biudžeto. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Suvienijo jėgas su miestu

Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono žmonių gyvenimas yra itin susijęs. Kas rytą pagrindinės, aplink Klaipėdą išsidėsčiusios magistralės – sausakimšos. Daugybė miestiečių rytais vyksta į darbą rajone, o tūkstančiai rajono gyventojų į savo būstą sugrįžta tik nakčiai, nes dirba Klaipėdoje.

„Jakų žiedinės sankryžos mazgas mums labai svarbus. Ne tik pati estakada, apie kurios užbaigimo terminus net nekalbama, bet ir kitos kryptys. Pavyzdžiui, kelias, besidriekiantis nuo Klaipėdos Šilutės link, yra labai intensyvaus judėjimo. Juo važiuojama į Laisvąją ekonominę zoną. Šio kelio būklė yra tragiška. Kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe esame pateikę poreikį lėšoms gauti iš Europos gaivinimo plano“, – patikino B.Markauskas.

Jei pavyktų gauti lėšų, darbai vyktų etapais. Pirmiausia būtų imamasi remontuoti Lypkių gatvės sankryžą, kuri turėtų tapti dviejų lygių sankryža.

„Pats kelias turėtų platėti į keturių eismo juostų kelią“, – patikslino B.Markauskas.

Uostamiestyje apsilankęs susisiekimo ministras M.Skuodis į žurnalistų klausimą apie Jakų žiedinę sankryžą atsakė, kad tokiam projektui artimiausiu laiku kažin ar atsiras lėšų.

„Tokie projektai kainuoja daug. Be Baltijos prospekto sankryžos, uostamiestyje turime ir daugiau sankryžų. Neaišku, kaip dėliosis srautai paleidus eismą Baltijos prospektu. Manau, turėsime imtis kompleksinių sprendimų, o tuomet susidėliosime viską. Ar tikrai dabar verta pabaigti Jakų žiedinę sankryžą? Galbūt yra ir kitų prioritetų, o šio objekto gal galėtume sugrįžti vėliau“, – kalbėjo ministras.

Sodininkams – bekelė

Dar viena opi miestui ir rajonui bėda – sodininkų bendrijų kelių problemos. Klaipėdos rajone dėl vykstančių vandentvarkos darbų prie pat Gargždų esančių sodų gyventojai ėmė grasinti teismais dėl sulaužytų automobilių.

Seniūnija į tai atsakė, kad kompensacijos dėl patirtų nuostolių žmogus turi kreiptis į įmonę, kuri laimėjo rangos konkursą vandentiekio ir kanalizacijos tinklų tiesimui.

Susisiekimo ministerija aiškina, kad sodininkų kelių perdavimo klausimą turėtų spręsti sudaryta speciali grupė.

„Susisiekimo ministerijai yra žinomos sodininkų bendrijų kelių problemos – su jomis susiduriama ne tik Vakarų Lietuvos regione, bet ir visoje šalyje. Artimiausiu metu ministerija sudarys tarpinstitucinę darbo grupę sodininkų kelių problemoms spręsti, nagrinėjant kelių perdavimo savivaldybėms, finansavimo, inventorizavimo ir kitus klausimus. Tikimės, kad tai leis greičiau rasti problemų sprendimus“, – rašoma ministerijos atsakymuose į „Klaipėdos“ klausimus.

Pasak ministerijos, Dituvos ir Kulių kaimo sodų keliai yra vietinės reikšmės, kuriuos privalo tvarkyti ir prižiūrėti arba Klaipėdos rajono savivaldybė, arba sodininkų bendrijos, jei keliai neperduoti savivaldybei.

Tačiau Klaipėdos rajono meras B.Markauskas abejoja, ar savivaldybė pajėgs perimti šiuos kelius savo žinion.

„Jei juos perduotų jau sutvarkytus, nebūtų klausimų. Tačiau savivaldybė nepajėgi ant savo pečių užsikrauti tokios naštos. Jau buvo tokių kalbų, kad net kai kuriuos regiono kelius reikėtų perduoti savivaldybėms. Tai yra didžiulė problema, apie tai reikėtų kalbėti ir savivaldybių asociacijoje“, – tikino rajono meras.

B.Markauskas paaiškino, kad tose sodų bendrijose, kur gatvės nėra inventorizuotos arba priklauso tik pačioms bendrijoms, savivaldybė negali jų remontuoti.

„Pati bendrija turėtų spręsti problemą. Turėjome daug lūkesčių dėl Vyriausybės fondo, tačiau jis tirpo, tirpo ir visai ištirpo“, – apgailestavo meras.

Klaipėdos rajono savivaldybė buvo pradininkė šalyje naujos praktikos – patys gyventojai ir seniūnijos sudarinėja penkerių metų prioritetus.

„Patys žmonės sprendžia, kur kokia gatvė ar šaligatvis pirmiausia turi atsirasti. Skiriame finansavimą, ir projektai įgyvendinami. Tai gerai todėl, kad yra skaidrumas. Patys žmonės sprendžia, ne meras ir ne administracija“, – tikino B.Markauskas.

Iš valstybės – vis mažiau lėšų

Klaipėdos rajono savivaldybė pernai planavo įgyvendinti daugybę infrastruktūros projektų.

„Anksčiau savivaldybė į infrastruktūrą investuodavo apie tris milijonus eurų, 2019–2020 metais investuota apie 10 mln. Pernai radome galimybę dar po 100 tūkst. eurų skirti kiekvienai seniūnijai. Lėšos skirtos ne tik keliams, bet ir apšvietimui. O sudėtingiausioms seniūnijoms – Gargždams, Sendvariui, Priekulei – dar po 1,3 mln. eurų skyrėme“, – akcentavo meras.

Papildomi beveik 750 tūkst. eurų pernai buvo skirti infrastruktūrai atnaujinti ir kitose seniūnijose.

Šių metų rajono savivaldybės biudžete vien kelių infrastruktūrai numatyta per 9 mln. eurų.

Tai yra tris kartus daugiau nei šiam rajonui žadama skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. 2021 m. iš KPPP numatyta apie 2,5 mln., pernai buvo skirta 2,9 mln. eurų.

„Kaip matote, tempų nemažiname. Planuojame užbaigti Pušų gatvę Gargžduose, laukia Jakų kaimo Mėtų ir Pašto gatvės kapitalinis remontas, asfaltuosime Kuršlaukio gatvę. Tačiau pastebime vieną bėdą – gyvenvietėse ne visur numatyti komunikaciniai koridoriai, ne visur galime įrengti autobusų stoteles“, – pastebėjo meras.

Klaipėdos rajono savivaldybė dar prieš kelerius metus garsėjo tuo, kad jos ribose – daugiausia žvyrkelių.

Rajono meras B.Markauskas tikino, kad rajono valdžia, matydama vis mažėjantį finansavimą, turi labai skrupulingai pasverti, kokiems projektams verta iš anksto ruoštis skelbiant projektavimo konkursus.

„Mes rengiame penkerių metų investicijų programas. Tokiam laikotarpiui ir numatome darbus. Prieš kurį laiką Savivaldybių asociacijoje kėlėme klausimą, kad Kelių programos būtų rengiamos bent jau trejų metų laikotarpiui. Savivaldybė žinias, kiek lėšų galima tikėtis iš KPPP, gauna vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Labai sunku tikėtis, kad vienas ar kitas projektas bus įgyvendintas per vasarą, nes bet kuris viešasis pirkimas gali įstrigti dėl teisminių ginčų ar kitų dalykų. Jei projektas nėra užbaigiamas, lėšos yra nubraukiamos – ir tai didelės netektys. Nesuprantama, kodėl Kelių programoms įgyvendinti negalima skirti trejų metų. Jei Kelių direkcija nespėja įsisavinti lėšų, jos turėtų pereiti savivaldybėms – šios greičiau sukasi, nes joms labiau skauda. Mus bombarduoja gyventojai ir mes patys jaučiame nuolatinę įtampą. Vis kalbama, kad savivaldybėms reikia atiduoti pareigą rūpintis ir regioniniais keliais, o apie pinigus nekalbama. Pareiga be pinigų niekur nenuves“, – akcentavo B.Markauskas.

Vienu gėdingiausių žvyrkelio asfaltavimo pavyzdžių galėtų būti kelio Pėžaičiai–Švėkšna asfaltavimo istorija.

Dešimtmečiais šis kelias buvo pusiau skustas, pusiau luptas – lėšų atsirasdavo tik trumpučių kelio ruožų asfaltavimui. Ištisinės kelio dangos rajono gyventojai jau net nesitikėjo.

„Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, kelio Pėžaičiai–Švėkšna ruožo nuo 5,522 iki 11,261 km kapitalinio remonto techninio darbo projektą numatoma baigti iki šių metų pabaigos“, – pažadėjo Susisiekimo ministerija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Om

Om portretas
Žmonės ar jus nematot, kad jie tik tyčiojas iš jūsų

Kulių kaimo gyventojas

Kulių kaimo gyventojas portretas
Opi problema... Reikia specialios grupės,kad spręsti... Nusibodo jūsų visi išsisukinėjimai... Laukų g. priklauso Dovilų sen., visą laiką greideriavo jie, tačiau prasidėjus kasinėjimams jiems nebepriklauso, o šitie ,,daug" dirbantys neturi laiko greideriuoti, į dar ir palaistyti reikia... Pasivažinėkite tokiais keliais patys, kai duobės jau nebejuokingos, nes nežinai ar pavyks iš jos mašinai išvažiuoti, nekalbu apie mamas su vežimais... Duobės, tešlos, dulkės... Vaikai kol nueina iki autobuso batai tragiški ir tai jums normalu?! Čia daugiau negu Ketvergiuose gyventojų, o ten asfaltuoti keliai, tai apie ką mes kalbame? Čia jokie sodai, čia Kulių kaimas su daugybe žmonių ar mes ne žmonės? Mums ne šiaip reikia asfalto, mums jo labai reikia, norime gyventi civiluozatame pasaulyje, kur neskirstoma taip kaip dabar, miestui dabar, o kaimui... Ai o kam jiems... Patys valdininkai sako eikit gyventi į rajonus, ten visur keliai bus sutvarkyti ir pan., o bet tačiau...

Kuliu kaimas

Kuliu kaimas portretas
Kaimynai, judinkime reikala. Visus metus baisus kelias. Sulauziau masina taip, kad reikejo tralo. Gerai pamenu, kaip skambinau seniunei, o si pasake, kad nusiskundimo del kelio nebuvo. Filmavau ir fotografavau visus metus. Baisesnio kelio nesu mates. Kol nepakvipo teismais, kelio niekas negreideriavo. Siandiena, po publikacijos, atsibudo vandentiekio tiesejai. Ko dar reikia, kad rajono valdzia suprastu, kad cia gyvena tukstantis rinkeju?
VISI KOMENTARAI 41
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių