Istorinis įvykis

Jau netrukus Šanchajuje lankytojams duris oficialiai atvers naujas "Walt Disney" kompanijos teminis parkas "Shanghai Disney Resort".

Kaip atrodys šis įspūdingas atrakcionų, šou ir kitų pramogų centras, įsikūręs 390 ha ploto teritorijoje, smalsu ir uostamiesčio įmonės "Finėja" aukštalipiams. Būtent klaipėdiečiai talkino įrengiant vėjo tunelį, kuris bus skirtas akrobatiniam šou "Karibų piratai".

"Darbai vyko apie 20 m aukštyje, tiesa, jis aukštalipiams yra ganėtinai komfortiškas. Mums teko surinkti, sumontuoti tam tikras konstrukcijas – asistavome latvių kompanijai, kuri įrenginėja tokius vėjo tunelius. Tačiau Disnėjaus parkuose tai bus visiška naujovė, pirmas tokio pobūdžio įrenginys, galima sakyti, istorinis įvykis. Neabejoju, kad ir šou bus labai įspūdingas bei populiarus, kaip neabejoju, kad ir pačiame parke lankysis gausybė žmonių", – kalbėjo bendrovės "Finėja" vykdomasis direktorius Arius Urbutis.

Iki tol nėkart Disneilende nebuvęs klaipėdietis prisipažino, kad Šanchajuje įsteigto parko užmojai, didybė negali nedaryti įspūdžio.

"Sakyčiau, patiri net savotišką euforiją, matydamas, kaip galima pateikti tą žmonių svajonę, kaip viskas gražiai, profesionaliai padaryta, kaip tai yra paprasta ir tuo pačiu sudėtinga. O pačios Disnėjaus kompanijos darbuotojai, nesvarbu, kokios grandies, labai atsidavę savo darbui. Skambant dainai iš Disnėjaus animacinio filmo teko bendrauti su vienu kompanijos vadovu, ir jis šypsodamasis prisipažino: "Kaip man ši daina yra atsibodusi, aš ją girdėjau ir Amerikoje, ir Prancūzijoje, o dabar čia, Šanchajuje. Bet kiek ji mūsų kompanijai yra uždirbusi milijardų!" Ir jie tai išties vertina, tuo didžiuojasi", – patyrė pašnekovas.

Moka didelę kainą

Įgyvendinant projektą Ariui ir jo kolegoms Šanchajuje teko lankytis triskart, paskutinį kartą klaipėdiečiai čia praleido tris mėnesius.

Nors lietuvių komanda turėjo daug ir sparčiai dirbti, kiekvieną laisvą minutę stengėsi išnaudoti turiningai.

"Susipažinti su nauja kultūra, patirti kitokių atradimų – labai geras jausmas. O Kinija – milžiniška ir labai įdomi šalis. Jei norėtum daugiau pamatyti, turbūt tam reikėtų skirti mažiausiai mėnesį ir, aišku, pasirengti konkretų planą. Labai norėčiau čia grįžti ne tik darbo reikalais. Apskritai Kinija man buvo atradimas – palyginti su Vakarų Europa, tai yra begalės galimybių šalis", – įvertino pašnekovas.

Anot klaipėdiečio, Šanchajus pribloškia jau vien populiacijos statistika.

"24 mln. žmonių 6 tūkst. kv. km teritorijoje – sunkiai suvokiami mastai. Su kolegomis juokavome, kad visa Klaipėda yra kaip vienas Šanchajaus gyvenamasis rajonas. Beje, kažkas feisbuke pasidalijo A.Schwarzeneggerio, kuris lankėsi Šanchajuje, nuotrauka ir tokiu įrašu – ar galite įsivaizduoti, šiame mieste gyvena 24 mln. žmonių!" – šypsojosi pašnekovas.

Šanchajus klaipėdiečiui paliko gražaus ir įdomaus miesto, o kinai – draugiškų, atvirų, kuklių ir darbščių žmonių įspūdį.

Sykiu Arius apgailestavo, kad Šanchajus labai sukomercintas, senosios kultūros pėdsakų, autentikos čia dirbę lietuviai rado tik nedidelėse megapolio salelėse.

"Kinija – šalis, kurioje visas pasaulis kažką gamina. Ir už tai ji moka savo kainą – turiu galvoje ekologinę situaciją. Didžiulė oro tarša čia jaučiama fiziškai. Ypač tą kontrastą pajaučiau sugrįžęs į Lietuvą", – prisipažino pašnekovas.

Ant stiklo – kraujas

Komandiruotės metu klaipėdiečiai taip pat apsilankė Hangdžou bei Honkonge, tačiau minties keliauti į Pekiną, taip pat pamatyti Didžiąją kinų sieną atsisakė – iki šio tikslo geležinkeliu būtų tekę kakti 6 valandas.

Tačiau greitaeigio traukinio, kuris išvysto 430 km per valandą greitį, lietuviai nepraleido progos išbandyti.

"Kai jis atvažiavo, pirmiausia atkreipiau dėmesį į kraujo pėdsakus ant priekinio stiklo. Tai yra šio traukinio greitis toks didelis, kad paukščiai nespėja pasitraukti jam iš kelio. Toks vaizdas išties "maloniai" nuteikia, – juokavo pašnekovas. – Jei toks traukinys kursuotų pas mus, nuo Klaipėdos iki Vilniaus nuvažiuotume maždaug per pusvalandį. Tačiau išties jis turi dar daugiau galimybių. Šis magnetinis traukinys, galima sakyti, rieda tarsi ant oro. Oficialiai leistinas jo greitis siekia 430 km per valandą, tačiau gali važiuoti dar greičiau. Kažkur teko skaityti, kad magnetinio traukinio galimybės siekia 1000 km per valandą."

Ariaus teigimu, tokios ir panašios technologijos rodo rimtus kinų užmojus ir galimybes.

"Mes žinome, kad yra daug propagandų apie pirmaujančias ekonomikas. Akivaizdu, kad čia progresas, ekonomika ganėtinai sparčiai juda į priekį. Net pagauni save galvojant, ar tikrai Amerika yra ta pirmaujanti pasaulio ekonomika. Kita vertus, Kinijai yra kur pasitempti, tai pasakytina ir apie darbo organizavimą – vakarietiški standartai čia dar nelabai įsitvirtinę", – kalbėjo aukštalipys, palyginęs, kad net pietų pertraukos kinų darbuotojai turi dvi valandas.

Nustebino dėmesys

Atvykėlius iš Lietuvos kiek stebino ir vietinių dėmesys.

"Gal dėl to, kad dažniau būdavome tose vietose, kur mažai, kaip jie patys vadina, baltųjų, nuolat sulaukdavome daug dėmesio. Parduotuvėje, kavinėje mus pamatę vietiniai aikčiojo, prašė nusifotografuoti kartu – jautiesi kaip žvaigždė, – šypsojosi pašnekovas, prisiminęs ir vieną kuriozišką atvejį. – Mus visus labai prajuokino, kai kinų vertėja, vertėjavusi mums kursuose, staiga atsisuko į mus ir nusistebėjo: "Bet kokios jūsų didelės pėdos ir didelės nosys!"

Tačiau turbūt dvigubą dėmesio dozę klaipėdiečiai gavo išsiruošę į gatvę riedučiais.

"Tiek aš, tiek kolega esame ekstremumų mėgėjai, tad šiuo atveju mums tai buvo sportas su mini adrenalino doze ir, aišku, pramoga. Kai išvažiavome, visi mums mojavo, sveikino, pas juos tiesiog šiaip važinėtis riedučiais gatvėse nelabai priimta, tam skirtos specialios vietos, parkai", – pasakojo pašnekovas.

Susipažinti su naktinėmis Šanchajaus linksmybėmis panūdę lietuviai taip pat patyrė, kad klubuose baltieji gali ne tik pramogauti, bet ir vaišintis tam tikru alkoholiu nemokamai – esą klubui ar kitai vietai prestižas, jei čia lankosi tokie svečiai, vadinasi, ji ganėtinai populiari, pasiekusi atitinkamą lygį.

Ar Šanchajus – labai brangus miestas? "Kalafiorų valgyti neteko", – juokavo pašnekovas, pripažinęs, kad bent jau nekilnojamojo turto kainos čia įspūdingos.

Išlavino gestų kalbą

O kiniško maisto lietuviai ragavo ir už 3, ir už 10 eurų.

"Pačiame Šanchajaus centre kainos labai įvairios. Vakarieniavome viename itališkame restorane, ir trise sumokėjome 210 eurų. Lygiai taip pat trise ragavome kiniškos virtuvės patiekalų, kurie atsiėjo apie 30 eurų", – palygino aukštalipys.

Tiesa, viešbutyje apsistojusiems lietuviams teko pratintis prie neįprasto pusryčių meniu.

"Lietuvoje, kitur Europoje esame įpratę prie standartinių ir lengvų pusryčių, pavyzdžiui, tai yra kiaušinienė, vaisiai ir pan. Kiniško tipo viešbutyje, kuriame gyvenome, pusryčiai prilygo pietums – buvo siūlomi makaronai, ryžiai. Ateini ir nesupranti, ką valgyti, nes nesinori iš pat ryto sunkiai prisikimšti skrandžio", – prisiminė Arius.

Ar iš šios šalies klaipėdietis parsivežė tik geriausius įspūdžius?

"Gal šiek tiek erzino tik tai, kad viešbutyje administracija sunkiai kalbėjo angliškai. Apskritai dažniausiai bendraujant su vietiniais tekdavo pasitelkti gestų kalbą. Tiesa, Honkonge susišnekėti angliškai nebuvo jokių problemų", – pasakojo pašnekovas.

Sugrįžti ir gal ne kartą į Kiniją planuojantis A.Urbutis į birželio 16-ąją numatytą parko atidarymą vykti neplanuoja. Tačiau neneigė – atvykti kada nors čia kaip lankytojui būtų smalsu, juolab kai ir pats gali jaustis prisidėjęs prie šio projekto sėkmės.

Lietuviai turėjo galimybę pasigrožėti keletu išankstinių šou, tačiau, kaip ir kiti darbuotojai, buvo įspėti dėl konfidencialumo ir įsipareigojo iki didžiojo atidarymo viešai neskleisti smulkesnių detalių apie parko atrakcijas.

"Kaip buvo įvardyta – padėkite mums išsaugoti tą stebuklą", – šyptelėjo aukštalipys.