1923-ųjų sukilimą tebegaubia mįslės

Mirė su JAV vėliava rankose

1923-iųjų vasario 8 dieną šalia trijų šaulių atgulė dar vienas jau po sukilimo nuo ligos miręs jo dalyvis.

Tuo metu šio vyro pavardė nebuvo plačiai skelbiama. Gali būti, kad jo pavardė – Laužius.

Vasario 22 dieną ten pat palaidotas Andrius Martus-Martusevičius.

Šio žmogaus gyvenimo ir mirties istorija iki galo nėra išnaudota populiarinant sausio 15-osios įvykius ne tik Lietuvoje, bet ir JAV.

Lietuvis 1895 metais atvyko į JAV, dirbo anglių kasykloje, tarnavo Ilinojaus 4-ajame pulke, buvo karo veteranas, aktyviai dalyvavo užjūrio lietuvių visuomeninėje veikloje, o grįžęs į Tėvynę tapo sukilimo savanoriu.

Jis buvo išrinktas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu, pasižymėjo puikiais oratoriaus gebėjimais.

Po sausio įvykių A.Martus-Martusevičius susirgo. Mirtis jį užklupo Kretingoje. Vienur teigiama, kad vyras mirė nuo meningito, kitur – kad nuo šiltinės.

Pasakojama, kad mirties patale A.Martus-Martusevičius spaudė rankoje JAV vėliavą ir prašė palaidoti jį Klaipėdos kapinėse šalia kitų sukilėlių.

Ilgą laiką teigta, kad šis vyras buvo palaidotas šalia sukilėlių kapavietės.

Tačiau K.Mickevičius teigia išsiaiškinęs, kad Amerikos lietuvis atgulė į bendrą kapą.

Klaipėdoje besilankantys Amerikos lietuviai buvo raginami nepirkti gėlių ar vainikų, o paaukoti pinigų paminklo tvarkymui.

Kampanijos metu žuvo ir du prancūzų kareiviai, trys buvo sužeisti. Abiejų žuvusiųjų palaikai puošniuose karstuose iškilmingai išlydėti į tėvynę.

Žuvo ir keturi civiliai

Iki šiol niekur nebuvo skelbta žinia apie atsitiktines sukilimo aukas.

Keturi žmonės, padėję galvas sausio įvykių Klaipėdoje metu, buvo palaidoti tose pačiose kapinėse, tik jų amžino poilsio vietos dabar niekas nebežino.

Kurios susikovusių pusių kulkos pakirto niekuo dėtus žmones, liko nežinoma.

K.Mickevičius išsiaiškino, kad Smeltės kvartale rikošetu atšokusi kulka smigo 13 metų mergaitei į krūtinę ir ją nužudė.

Atsitiktinai žuvo ir tą dieną tarnyboje buvęs Sendvario policininkas Zigfridas Juška.

Jo šeimai Lietuvos valdžia išmokėjo kompensaciją.

Lietuviškais litais ši suma buvo gana kukli, tačiau vokiškomis infliacinėmis markėmis tai buvo milžiniški pinigai.

Netoli prefektūros mūšio metu kulka pakirto smalsų bankininką, išlindusį pro langą pažiūrėti, kas vyksta.

Žuvo ir jaunas žydų tautybės medienos pirklys.

Apie tai rašė vietos spauda.

Beje, 1923 metų pradžioje buvo nemažai žurnalistų, įvykius nušvietė ne tik vietos, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų ir net amerikiečių spauda.

1923 m. karinėje akcijoje žuvę lietuviai

leitenantas Viktoras Burokevičius,

kapitonas Eduardas Noreika,

eilinis Jonas Petkus,

eilinis Jonas Simonavičius,

eilinis Povilas Trinkūnas,

eilinis Adolfas Viliūnas,

Karo mokyklos kariūnas Vincas Stašelis,

Milicijos mokyklos kursantas Vincas Vilkas,

šaulys Algirdas Jesaitis,

šaulys Flioras Lukšys,

šaulys Jonas Pleškys,

šaulys Antanas Ubavičius,

eilinis snaiperis Martynas Jonkus.