Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jai – nau­ja ini­cia­ty­va Klaipėdoje

Skau­di sa­vi­žu­dy­bių te­ma Lie­tu­vo­je iš­lie­ka ak­tua­li, o pre­ven­ci­nių pro­gra­mų po­rei­kis ne­ma­žė­ja. Prie vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų vyk­do­mos veik­los praė­ju­siais me­tais pri­si­jun­gė ir nau­ja ini­cia­ty­va „Gau­sus gy­ve­ni­mas“. LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to stu­den­tų su­kur­tos sa­va­no­rių or­ga­ni­za­ci­jos na­riai, ak­ty­viai bend­rau­da­mi su jau­ni­mu, sie­kia su­ma­žin­ti sa­vi­žu­dy­bių skai­čių Klai­pė­do­je.

Su­vo­kė pro­ble­mos mas­tą

„Gau­sus gy­ve­ni­mas“ – tai nau­ja jau­ni­mo ini­cia­ty­va, ku­ri taip pat yra ir Klai­pė­dos Eu­ro­pos jau­ni­mo sos­ti­nės pro­jek­to „Choo­se Klai­pė­da“ (liet. „Rin­kis Klai­pė­dą“) da­lis.

Vie­nas šios ini­cia­ty­vos įkū­rė­jų – Ro­bi­nas Mu­ba­ri­kas, LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to stu­den­tas.

Jau­nuo­lis sa­kė, kad pro­ble­mos dy­dį su­vo­kė at­vy­kęs į Lie­tu­vą ir pra­dė­jęs pa­žin­ti čia gy­ve­nan­čius žmo­nes, ku­rie da­li­jo­si sa­vo pa­tir­ti­mis apie dep­re­si­ją ir sa­vi­žu­dy­bę.

„Tos is­to­ri­jos man at­sklei­dė dep­re­si­jos ir po­lin­kio į sa­vi­žu­dy­bę mas­tą ša­ly­je. Tuo­met aš nu­spren­džiau su­ži­no­ti dau­giau apie Lie­tu­vos vi­suo­me­nę, ge­riau pa­žin­ti bend­ruo­me­nę, ku­rio­je gy­ve­nu. Pri­si­jun­giau prie įvai­rių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ir pra­dė­jau ak­ty­viai sa­va­no­riau­ti, kad ge­riau in­teg­ruo­čiau­si į vi­suo­me­nę“, – pa­sa­ko­jo or­ga­ni­za­ci­jos „Gau­sus gy­ve­ni­mas“ įkū­rė­jas R.Mu­ba­ri­kas.

Lai­kui bė­gant ak­ty­vus stu­den­tas nu­spren­dė, kad ge­riau­sia pro­ble­mą spręs­ti bend­rau­jant su vi­suo­me­nės na­riais.

Ak­cen­tuo­ja­ma mei­lė sau

„Sa­vi­žu­dy­bių mas­tas ir di­de­lis dep­re­si­ja ser­gan­čių žmo­nių skai­čius yra įro­dy­mai, kad rei­kia im­tis veiks­mų, spren­džiant šias pro­ble­mas ne tik val­džio­je, bet ir vi­suo­me­nė­je. Ti­kiu, kad kai pa­ma­tai pro­ble­mą, rei­kia ne at­si­trauk­ti nuo jos, o ras­ti stip­ry­bės sa­vy­je ir pra­dė­ti kaž­ką da­ry­ti“, – kal­bė­jo R.Mu­ba­ri­kas.

Or­ga­ni­za­ci­ja „Gau­sus gy­ve­ni­mas“ dau­giau­sia kon­cent­ruo­ja­si į edu­ka­ci­nę veik­lą. Sa­va­no­riai de­da pa­stan­gas, skleis­da­mi in­for­ma­ci­ją apie psi­chi­nės svei­ka­tos svar­bą, ir sten­gia­si pa­keis­ti vi­suo­me­nė­je vy­rau­jan­čią stig­mą, ku­ri vis dar su­pa šią te­mą.

Reikš­mė: „Gau­saus gy­ve­ni­mo“ lo­go­ti­pas – la­po for­mos pirš­to ant­spau­das. Šis sim­bo­lis at­spin­di kiek­vie­no žmo­gaus uni­ka­lu­mą. (Organizatorių nuotr.)

„Vi­sų pir­ma mes ti­ki­me, kad kiek­vie­nas žmo­gus yra ver­tin­gas, kad ir koks bū­tų jo ar jos so­cia­li­nis sta­tu­sas, ra­sė, ly­tis, sek­sua­li­nė orien­ta­ci­ja bei ti­kė­ji­mas. Ant­ra, mes ti­ki­me, kad die­vas su­tei­kė kiek­vie­nam vie­no­dai gau­sų gy­ve­ni­mą“, – or­ga­ni­za­ci­jos ver­ty­bes dės­tė R.Mu­ba­ri­kas.

Vie­nas or­ga­ni­za­ci­jos tiks­lų – skleis­ti in­for­ma­ci­ją apie tai, kaip žmo­nės ga­li pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi. „Tu­ri­me su­teik­ti erd­vės vi­siems, ne­svar­bu, iš kur jie, ko­kia jų ly­tis ar kas jie bū­tų. Ir jei no­ri my­lė­ti sa­vo kai­my­nus, drau­gus ar šei­mą, vi­sų pir­ma tu­ri my­lė­ti ir pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi. Jei ne­pa­si­rū­pi­ni sa­vi­mi, kaip ga­li pa­dė­ti ki­tiems?“ – svars­tė R.Mu­ba­ri­kas.

Dė­me­sys praei­ties trau­moms

Pag­rin­di­nė „Gau­saus gy­ve­ni­mo“ veik­la – edu­ka­ci­ja. Da­ly­da­mie­si in­for­ma­ci­ja apie psi­chi­nę svei­ka­tą, priei­na­mą so­cia­li­nę pa­ra­mą, sa­vęs prie­žiū­rą, or­ga­ni­za­ci­jos na­riai sie­kia žmo­nėms su­teik­ti įran­kius, ku­rie pra­vers su­si­dū­rus su sun­ku­mais.

„Jau­ni­mas yra ne tik mū­sų atei­tis, bet ir da­bar­tis. Jei nein­ves­tuo­si­me į jau­ni­mą da­bar, ko ga­li­me iš jų ti­kė­tis atei­ty­je? Vie­na te­mų, ku­riai ski­ria­me ypa­tin­gą dė­me­sį, – nei­gia­mos vai­kys­tės pa­tir­tys ir su jo­mis su­si­ju­sios trau­mos. Mes no­ri­me pra­dė­ti dis­ku­si­ją ne tik su jau­ni­mu, bet ir su žmo­nė­mis, ku­rie dir­ba su jau­nais žmo­nė­mis“, – da­li­jo­si R.Mu­ba­ri­kas.

Or­ga­ni­za­ci­jos na­rių duo­me­ni­mis, ši te­ma Lie­tu­vo­je nė­ra pa­kan­ka­mai vys­to­ma, to­dėl jie bend­ra­dar­biau­ja su jau­ni­mo dar­buo­to­jais ir ki­tais spe­cia­lis­tais, kad su vai­kys­te su­si­ju­sios trau­mos bū­tų pla­čiau ana­li­zuo­ja­mos ša­ly­je.

Prieš ka­ran­ti­ną „Gau­sus gy­ve­ni­mas“ šio­mis te­mo­mis or­ga­ni­za­vo at­vi­rą dis­ku­si­ją su spe­cia­lis­tais, ren­gi­nys su­si­lau­kė di­de­lio pa­si­se­ki­mo.

Si­tua­ci­jai pa­si­kei­tus, sa­va­no­riai sa­vo veik­los ne­sus­tab­dė ir to­liau or­ga­ni­zuo­ja ren­gi­nius in­ter­ne­tu, taip pat bend­ra­dar­biau­ja su įvai­rio­mis mo­kyk­lo­mis, jau­ni­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis.

Orien­tuo­ja­si į jau­ni­mą

Vie­na sėk­min­giau­sių or­ga­ni­za­ci­jos ini­cia­ty­vų vir­tua­lio­je erd­vė­je bu­vo in­ter­ne­ti­nės pla­ka­tų kū­ri­mo dirb­tu­vės. Or­ga­ni­za­to­riai bu­vo ma­lo­niai nu­ste­bin­ti, kad ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti su gra­fi­niu di­zai­nu moks­lei­viams pa­si­ro­dė ypač pa­trauk­li.

„Ap­si­džiau­gė­me, kai pa­ma­tė­me, kiek daug gim­na­zis­tų iš­reiš­kė no­rą įgy­ti gra­fi­nio di­zai­no įgū­džių. Tai – tik įro­dy­mas, kad jei­gu pa­siū­lai kaž­ką, kas jau­ni­mui įdo­mu, su­lauk­si dė­me­sio net ir ren­gi­niuo­se in­ter­ne­tu. Da­ly­viai ne tik su­ži­no­jo kaž­ko nau­jo, la­vi­no kū­ry­biš­ku­mą, bet taip pat per šią pa­tir­tį mo­kė­si apie psi­chi­nės svei­ka­tos svar­bą“, – džiau­gė­si R.Mu­ba­ri­kas.

Ka­dan­gi edu­ka­ci­nė veik­la su­si­lau­kė sėk­mės, sa­va­no­riai pla­nuo­ja ir to­liau or­ga­ni­zuo­ti pa­na­šius ren­gi­nius 2021-ai­siais.

„Esa­me at­vi­ri nau­joms ga­li­my­bėms bend­ra­dar­biau­ti su ki­to­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, kad pa­siek­tu­me dau­giau jau­nų žmo­nių“, – už­si­mi­nė R.Mu­ba­ri­kas.

Atei­ty­je pla­nuo­ja­ma ir to­liau ko­vo­ti su nei­gia­mo­mis nuo­sta­to­mis apie psi­cho­lo­gi­nę svei­ka­tą per me­ną ir ži­niask­lai­dą.

Sa­va­no­riai ne­kant­rau­ja vėl su­si­tik­ti gy­vai ir skir­ti dau­giau dė­me­sio įvai­rioms sa­vi­raiš­kos for­moms.

„Ti­ki­me, kad to­kios me­no for­mos kaip šo­kis, teat­ras ar mu­zi­ka ga­li pa­dė­ti sklei­džiant ži­nią apie psi­chi­nės svei­ka­tos svar­bą“, – sa­kė R.Mu­ba­ri­kas.

„Gau­saus gy­ve­ni­mo“ ini­cia­ty­va su­si­ju­si su pla­tes­niais „Choo­se Klai­pė­da“ pro­jek­to tiks­lais ir vi­zi­ja. Or­ga­ni­za­ci­jos na­riai tel­kia­si į bend­ruo­me­nę ir ski­ria dė­me­sį ver­ty­bių ug­dy­mui vi­suo­me­nė­je.

„Aš rep­re­zen­tuo­ju So­li­da­ru­mo plat­for­mą, ku­rios tiks­lai – ska­tin­ti sa­va­no­rys­tę ir au­gin­ti ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų pres­ti­žą. Mes ti­ki­me, kad da­ly­da­mie­si sa­vo pa­tir­ti­mis jau­ni žmo­nės ga­li pa­dė­ti sau ir vie­ni ki­tiems. Ma­nau, kad „Choo­se Klai­pė­da“ kon­teks­te „Gau­sus gy­ve­ni­mas“ ga­li bū­ti nau­din­gas su­bu­riant žmo­nes drau­ge“, – pa­sa­ko­jo R.Mu­ba­ri­kas.

Pa­gal­bos po­rei­kis ne­ma­žė­ja

Klai­pė­dos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, per pa­sta­ruo­sius 4–5 me­tus uos­ta­mies­čio sa­vi­žu­dy­bių mas­to ro­dik­liai že­mes­ni nei Lie­tu­vos, ta­čiau skai­čiai svy­ruo­ja.

„Vie­nais me­tais skai­čiai at­ro­do ge­riau, ki­tais – blo­giau. Vis­kas pri­klau­so nuo veiks­nių ir ne vi­sus juos ga­li­ma kont­ro­liuo­ti“, – ko­men­ta­vo Klai­pė­dos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Alek­sand­ras Slat­vic­kis.

Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras nuo pat įsi­kū­ri­mo vyk­do sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­ją. Spe­cia­lis­tų skai­čiui di­dė­jant, jų veik­la nuo­sek­liai ple­čia­si.

Biu­ro dar­buo­to­jai dir­ba su įvai­rio­mis am­žiaus gru­pė­mis – nuo moks­lei­vių iki suau­gu­sių­jų.

„Be abe­jo­nės, ge­riau­siai vei­kia ne at­ski­ros pre­ven­ci­nės prie­mo­nės, o jų vi­su­ma. Čia svar­bios ir vi­suo­ti­nės vals­ty­bi­nės bei sa­vi­val­dy­bės lyg­mens stra­te­gi­jos, tar­pins­ti­tu­ci­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas, vi­sų bend­ruo­me­nės na­rių įtrau­ki­mas ieš­kant šios pro­ble­mos spren­di­mo. Svar­bi prie­mo­nių vi­su­ma, ku­ri api­ma įvai­rias in­for­ma­vi­mo, ak­ty­vias mo­ky­mo for­mas, psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą as­me­nims, iš­gy­ve­nan­tiems sa­vi­žu­dy­bės kri­zę, ar jų ar­ti­mie­siems ir t. t.“, – apie veiks­min­giau­sius pre­ven­ci­jos bū­dus pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro psi­cho­lo­gė Auš­ra Bol­go­va.

Svar­bu em­pa­ti­ja

Spe­cia­lis­tė taip pat ak­cen­ta­vo, kad pro­ble­mai spręs­ti bū­ti­na edu­ka­ci­nė veik­la.

„Tai pa­de­da ma­žin­ti vi­suo­me­nė­je ga­jas stig­mas, griau­ti klai­din­gus mi­tus ir mo­ko tin­ka­mai rea­guo­ti“, – dės­tė A.Bol­go­va.

Psi­cho­lo­gės tei­gi­mu, svar­bu ne­be­bi­jo­ti kal­bė­ti sa­vi­žu­dy­bės te­ma, ne­veng­ti šio žo­džio.

„Nuo­šir­dus rū­pes­tis ir do­mė­ji­ma­sis žmo­gui, gal­vo­jan­čiam apie sa­vi­žu­dy­bę, ga­li tap­ti sig­na­lu apie rū­pes­tį ir apie tai, kad su šiuo sun­ku­mu jis ko­vo­ja ne vie­nas. Ži­no­ma, bai­mė be užuo­lan­kų kal­bė­ti apie sa­vi­žu­dy­bę yra su­pran­ta­ma“, – da­li­jo­si A.Bol­go­va.

Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, vi­si vi­suo­me­nės na­riai ga­li pri­si­dė­ti prie sa­vi­žu­dy­bių ma­ži­ni­mo. Dėl to rei­kia mo­ky­tis pa­žin­ti ri­zi­kos ženk­lus ir iš­mok­ti į juos tin­ka­mai rea­guo­ti.

„Vie­nas svar­biau­sių įgū­džių, no­rint pa­dė­ti ar­ti­ma­jam, tu­rin­čiam min­čių apie sa­vi­žu­dy­bę, yra em­pa­tiš­kas iš­klau­sy­mas ne­ver­ti­nant, ne­nu­ver­ti­nant pro­ble­mų rim­tu­mo, ne­pert­rau­kiant, neuž­bai­giant sa­ki­nių, ne­mo­ra­li­zuo­jant, ne­me­luo­jant, kad pa­da­ry­si­te tai, kas ne jū­sų jė­goms, ir ne­pa­lie­kant. Pas­te­bė­ki­me, iš­klau­sy­ki­me ir pa­ban­dy­ki­me įsi­jaus­ti“, – pa­ta­rė A.Bol­go­va.


Šiame straipsnyje: pagalbos telsavižudybių prevencijaKlaipėdagausus gyvenimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena
    Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena

    Trečiadienio vakarą, prieš 19 val., Gargžduose nerimo įvarė staiga miesto centre ėmusi kaukti sirena. ...

  • Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?
    Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?

    Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turt...

    1
  • Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena
    Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena

    Šiandien, Didįjį penktadienį, uostamiesčio gatvėmis klaipėdiečiai neš maždaug šešių metrų kryžių. Šis Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias tikintiesiems yra vienas svarbiausių įvykių prie&sca...

    5
  • Klaipėda puošiasi šventėms
    Klaipėda puošiasi šventėms

    Uostamiestis pamažu ruošiasi Velykoms. Kai kur prie daugiabučių namų matyti kiaušiniais papuoštos medžių šakos, prie Kultūros centro Žvejų rūmų – velykinė instaliacija, o parduotuvių vitrinose irgi yra velykinių ...

    2
  • „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
    „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas

    Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...

  • Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
    Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą

    Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...

    9
  • Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!
    Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!

    1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...

    5
  • „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje
    „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje

    Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...

    5
  • Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
    Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais

    Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...

    13
  • Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras
    Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras

    Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...

    13
Daugiau straipsnių