Prieš kreipdamasi į prokurorus, SAM laukia atsakymų iš Klaipėdos ligoninės ir savivaldybės

Taip sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas kalbėjo trečiadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį.

„Situacija, susijusi su išlaidų didėjimu įstaigoje, tikrai verta Generalinės prokuratūros dėmesio“, – teigė ministras.

Pasak jo, SAM kreipėsi tiek į ligoninę, tiek į Klaipėdos miesto savivaldybę klausdama „labai konkrečių klausimų“, susijusių su sprendimų priėmimu dėl darbo užmokesčio didinimo 2022 metų pabaigoje.

A. Pečkausko teigimu, tai daroma siekiant įvertinti problemos mastą, kad ministerija galėtų „adekvačiai kreiptis“ į Generalinę prokuratūrą šiam klausimui spręsti.

„Tai daroma, tai vienas iš tų veiksmų, kuriuos inicijuojame matydami problemą sukūrusią šaknį“, – aiškino ministras.

Anot jo, SAM toliau skirs lėšų ligoninės reorganizacijai. Ministras jau pasirašė įsakymą dėl daugiau kaip 700 tūkst. eurų skyrimo įstaigą paliekančių darbuotojų išeitinėms atostoginiams išmokėti.

„Natūralu, kad tai, matyt, nėra pilnas poreikis, bus žiūrima į ekonomines galimybes ministerijos perspektyvoje ir ateityje“, – sakė A. Pečkauskas.

Jo teigimu, artimiausiu metu planuojamas ligoninės dalininkų posėdis, jame bus sprendžiamas ir gydymo įstaigos išlaidų klausimas.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovo Gyčio Bendoriaus duomenimis, antrojo šių metų ketvirčio Klaipėdos universiteto ligoninės nuostolis siekė 1,9 mln. eurų.

„Veikla nuostolinga, tačiau nuostolis gerokai mažesnis nei pirmojo ketvirčio“, – kalbėjo G. Bendorius.

Pasak jo, pirmąjį šių metų pusmetį įstaigos nuostolis siekia 5,3 mln. eurų, jis yra didesnis, nei per praėjusių metų pirmąjį pusmetį.

Raginu ministeriją sustiprinti šios įstaigos vadovavimą, galbūt sudarant laikiną valdybą, galbūt priskiriant iš Gydytojų vadovų sąjungos ir ministerijos patyrusius specialistus patarėjus, su kuriais turėtų būti derinami procesai.

„Bet jei žiūrėtume ketvirčiais, tendencija yra pozityvi“, – sakė VLK vadovas.

Jo teigimu, darbo užmokestis sudaro 76 proc. įstaigos biudžetą.

„Tai yra nelabai sveikas rodiklis, nes tai reiškia, kad mažiau lieka lėšų medikamentams ir investicijoms“, – atkreipė dėmesį G. Bendorius.

VLK pažymi, kad įstaigoje matyti atliekamų paslaugų augimas.

„Ligonių kasų požiūriu, įstaiga veikia gerai, teikia daug paslaugų, gerokai daugiau nei ankstesniais laikotarpiais, pacientai prižiūrimi, jiems paslaugos suteikiamos“, – dėstė G. Bendorius.

„Pajamų ir paslaugų dalyje jokių rūpesčių nėra. Atrodytų, kad visos problemos, visi iššūkiai yra sąnaudų pusėje, ir daugiausia su tvaria atlyginimo sistema“, – pridūrė jis.

Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis patvirtino, kad šiemet įstaiga teikia daugiau visų ambulatorinių paslaugų.

„Pagal finansinius rezultatus, nuo sausio iki gegužės augimas, palyginti su 2023 metais, buvo 11 proc. pagal 2024 metų įkainius, gegužės mėnesį – 15 procentų. Visas augimas buvo per ambulatorinių paslaugų teikimą, tai labai džiuginantis dalykas“, – kalbėjo įstaigos vadovas.

„Tai rodo įstaigos potencialą“, – teigė jis.

Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas buvusią ir dabartinę ligoninės vadovybę kaltino neatsakingumu ir „nesiorientavimu teisės aktuose“.

Parlamentaro teigimu, užuot bandžiusi subalansuoti ligoninės biudžetą, kai, jungiant kelias įstaigas į vieną, susidarė nemažas atlyginimų skirtumas tarp dirbančiųjų skirtinguose padaliniuose, administracija metų pradžioje darbuotojams vėl pakėlė atlyginimus, nors turėjo „ženklų finansinį minusą“.

„Raginu ministeriją sustiprinti šios įstaigos vadovavimą, galbūt sudarant laikiną valdybą, galbūt priskiriant iš Gydytojų vadovų sąjungos ir ministerijos patyrusius specialistus patarėjus, su kuriais turėtų būti derinami procesai“, – dėstė A. Matulas.

Anot jo, įstaigoje taip pat nedelsiant turi būti peržiūrėta etatų struktūra.

„Aš abejoju, gerbiamas Audriau, ar jūs tinkamai pasiruošęs vadovauti šiai įstaigai“, – sakė A. Matulas.

Liepos viduryje vykusiame posėdyje A. Šimaitis pranešė, kad šiemet įstaigai trūksta maždaug 28 mln. eurų, o kitąmet kyla grėsmė, jog ji gali tapti nemoki.

Anot jo, papildomų lėšų poreikis susidarė siekiant sulyginti bazinio atlyginimo koeficientus, norint įstaigą ketinantiems palikti darbuotojams išmokėti išeitines, taip pat siekiant įsigyti reikalingą įrangą, pritaikyti patalpas po įstaigų sujungimo.

Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų reorganizaciją, pernai sausį sujungtos Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės.

Dėl susidariusios situacijos Klaipėdos universiteto ligoninėje uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus kaltina įstaigų sujungimą.

Sveikatos reikalų komitetas rugsėjį ketina pasiūlyti variantus, kaip būtų galima spręsti ligoninėje susidariusią situaciją.