Neteisėtomis pripažintus statinius Kuršių nerijoje reikėtų įteisinti, kad valstybė nemokėtų galimos milijoninės žalos atlyginimo - toks siūlymas trečiadienį skambėjo Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

„Kuršių nerija dėl tų kelių pastatų nenukentės, reikia įteisinti. Turime priimti politinį sprendimą, kad įvairios institucijos padarė klaidų, dabar dėl jų kenčia piliečiai ir valstybė. Pažiūrėkime racionaliai, ką galime įteisinti. Jeigu įteisinsime tuos du namus, tai išbrauks mus iš UNESCO?“ - per komiteto posėdį kalbėjo Darbo partijos frakcijos atstovas Raimundas Paliukas.

„Ką čia planuoti septynerius metus, reikia toj vietoj tuos kelis namus „dapiešti“, ir viskas“, - ragino socialdemokratas Gintautas Mikolaitis.

Į replikas, kad įteisinus Kuršių neriją darkančius statinius ši teritorija gali būti išbraukta iš UNESCO paveldo sąrašo, politikas atsakė, kad ir „patys galime išstoti lauk“.

Priimti politinį sprendimą dėl kelių pastatų, kurie pagal buvusios Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos tvarkymą planą turėtų būti nugriauti, Seimo komitetą ragino ir Neringos meras Darius Jasaitis.

„Neringos savivaldybė ne kartą pasisakė ir yra kreipusis į Vyriausybę, į Seimo komitetą, Aplinkos ministeriją su prašymu, jog yra krūva pavyzdžių, kad net po Aukščiausiojo Teismo sprendimo gali būti taikos sutartys sudarytos, taip valstybė ir savivaldybė nepatirtų milijoninių išlaidų. Tam yra vienintelis būdas Aplinkos ministeriją įpareigoti ar paprašyti, kad būtų pakeistas tvarkymo planas ir tie namai, kurie stovi, būtų pažymėti kaip galimi. Taip atsirastų teismams galimybė sudaryti taikos sutartis“, - teigė meras.

Jis pranešė, kad Vyriausybė šiemet jau sumokėjo beveik 0,5 mln. litų Juodkrantės gyventojams, kurių namą norima nugriauti, padengti delspinigius bankui. Kadangi griaunamųjų sąraše atsidūrę statiniai yra įkainoti milijonais litų, pasak D.Jasaičio, aišku, kad valstybei priteisti atlyginti nuostoliai taip pat bus dideli.

„Advokatai man sakė, kad mažiausiai 60 mln. litų tose bylose prisiteis“, - jam antrino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas.

„Negali pasakyti, kaip kam seksis bylinėtis. Neįmanoma dabar prognozuoti ir pasakyti, kad bus taip arba bus kitaip. Vieni žmonės gal pirko su banko paskolomis ir palūkanas moka, o kiti gal be paskolų pirko. Nežinome, kas kiek už ką sumokėjo, kiti net žalos ieškinių nėra pateikę“, - tokius skaičiavimus skeptiškai vertino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovė Laura Nalivaikienė.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras savo ruožtu teigė nematąs priežasčių, kodėl ministerija turėtų pakeisti nuomonę ir siūlyti negriauti pastatų, kuriuos anksčiau ragino griauti. Anot jo, to nesuprantų nei visuomenė, nei teismai.

„Vyriausybė gali inicijuoti plano pakeitimą, bet nerandu argumentų, kas pasikeitė“, - teigė Aplinkos ministerijos atstovas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Lapinskienė prašė komiteto nekurti precedento įteisinant neteisėtas statybas.

„Komitetų narių prašytume įvertinti, kokį precendentą darote, nes mes statybų pagal neteisėtai išduotus administracinius aktus turime visoje Lietuvoje. Jeigu bus padarytas precedentas, po metų keisime Nemuno kilpos regioninio parko tvarkymo planą, keisime Pavilnių, Kauno marių regioninių parkų tvarkymo planus. Visais atvejais teisis žmonės dėl žalos“, - sakė ji.

Po emocingų ir karštų diskusijų Seimo komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad ši iki lapkričio 15 dienos pratęstų anksčiau sudarytos darbo grupės darbą. Ši grupė nagrinėja problemas, susijusias su teismų sprendimų dėl statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke įgyvendinimu ir žalos atlyginim.

„Kokį ji priims sprendimą, taip ir bus (...) jeigu bus priimtas sprendimas versti (griauti statinius - BNS), reikia biudžete numatyti tam lėšų“, - sakė A.Salamakinas.

2012 metų birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš galbūt neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius). Kitus objektus siūlyta tobulinti, sudarius taikos sutartis.

Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas Juodkrantėje.