Klaipėdos Senajame turguje turėtų iškilti keturi nauji pastatai, du šiuo metu užkonservuoti statiniai turėtų būti taip pat atnaujinti. Miesto valdžia bent taip tikisi atgaivinti komercinę senamiesčio dalį.

Aptvers senąsias kapinaites

Uostamiesčio mero patarėjas ir Senojo turgaus stebėtojų tarybos pirmininkas Simonas Gentvilas teigė, kad turgavietės detalusis planas buvo patvirtintas dar 2004 m. Šiuo dokumentu turgaus teritorijoje numatyti keturi nauji pastatai, kai kurie jų atsiras vietoj senųjų.

„Nuo turgaus halės, kur yra kioskai ir atviros prekybos vietos po stogeliu, iki pat automobilių stovėjimo aikštelės yra suplanuoti du pastatai. Ankstesnė turgaus vadovybė nejudino šių pastatų iškėlimo klausimo“, – teigė S.Gentvilas.

Teritorijoje tarp Galinio Pylimo gatvės ir Senojo turgaus halės turėtų atsirasti dar vienas pastatas, kur dabar yra žuvų prekybos pastatėlis.

„Dar du pastatai yra užkonservuoti, – vienas silikatinių plytų, kitas – kultūros paveldo objektas. Jie irgi priklauso Senajam turgui. Dar yra suplanuotas naujas pastatas Sinagogų ir Galinio Pylimo gatvių sankryžoje“, – tvirtino S.Gentvilas.

Visi pastatai bus komercinės paskirties. Kas juos valdys, dar neaišku. Senasis turgus dabar čia nuomojasi žemę.

Taip pat planuojama atverti senąsias kapinaites, kurios dabar yra patekusios į turgaus teritoriją.

Reikės privataus kapitalo

„Manyčiau, kad perspektyvoje Senasis turgus vienaip ar kitaip turėtų įsileisti privatų kapitalą. Ypač, kai kalbama apie senamiesčio gaivinimą, čia dar bus diskusija, kaip šituos pastatus panaudoti, kad jie atgaivintų tą teritoriją“, – teigė S.Gentvilas.

Tai esą yra bene vienintelė teritorija senojoje miesto dalyje, kur gali susikoncentruoti tiek daug komercinių objektų vienoje vietoje.

Pasiteiravus, už kokias lėšas visa tai bus daroma, S.Gentvilas pabrėžė, jog alternatyvų yra daug, viena jų – kad privatininkas įsigytų žemės nuomos teisę, kita alternatyva – pats turgus imtųsi šios investicijos.

„Aišku, dabar niekas neskolina pinigų nekilnojamojo turto vystymui, manyčiau, kad ir valstybė neturėtų imtis šių investicijų ir rizikos, šiuo atveju kalbu ir apie Senąjį turgų. Manau, jog bus siekiama, kad čia ateitų privatus kapitalas“, – dėstė S.Gentvilas.

Tyrimai kainuos brangiai

Senojo turgaus teritorija yra paveldo apsaugos zonoje. Ten yra buvusi didžiulė aikštė, kur teks atlikti archeologinius tyrimus. Po to turės būti atlikti istoriniai-urbanistiniai tyrimai, tai užims nemažai laiko ir kainuos nepigiai.

„Įsivaizduoju, kad Senojo turgaus vadovybė turi paruošti tą teritoriją investicijai, atlikti tyrimus ir bandyti pritraukti privatų kapitalą tolesnėms investicijoms senamiesčiui palankiomis sąlygomis“, – svarstė S.Gentvilas.

Jo įsitikinimu, savivaldybės įmonė turėtų dalyvauti tik ruošiant projektą investicijoms.