Įsibėgėjus šildymo sezonui, sunerimo bankuose savo santaupas laikantys pensininkai. Senjorai išsigando, kad dėl kelių sutaupytų tūkstančių litų jie gali prarasti teisę gauti kompensacijas už šildymą.
Išleido laidotuvėms
790 litų pensiją gaunanti klaipėdietė pasakojo, jog šiais metais pirmą kartą gyvenime teks kreiptis į valdžią paramos.
"Neseniai palaidojau vyrą. Iki tol jokios kalbos apie kažkokias kompensacijas net nebuvo. Dabar esu viena ir nepajėgi be valstybės pagalbos išgyventi žiemą, bet abejoju, ar turiu teisę gauti kompensaciją už šildymą, nes turėjome santaupų banke, kurias teko išleisti vyro laidotuvėms", – situaciją nupasakojo 72 metų klaipėdietė.
Moteris pabrėžė, kad valdžios skirto 1 tūkst. litų laidotuvėms tikrai neužteko, jos kainavo 8 kartus brangiau. Todėl, klaipėdietės įsitikinimu, pensininkai tiesiog gyvenimo verčiami turėti kažkokių santaupų – bent jau laidotuvėms. Tačiau, pasirodo, jei šie pinigai yra laikomi banko sąskaitoje, tai yra oficialiai deklaruojami, žmogus gali negauti kompensacijos už šildymą, nors jo pensija labai maža.
Santaupos yra turtas
"Iki šiol jokių kompensacijų neprašiau. Dabar situacija kita. Jei man valdžia tų pinigų neduos, nesugebėsiu išgyventi", – niūriai į ateitį žvelgė pensininkė.
Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio specialistės pripažino, jog kartais tenka atmesti gyventojų prašymus, kai prašančiųjų kompensacijų turto vertė vienam šeimos nariui viršija 200 tūkst. litų. Santaupos skaičiuojamos sykiu su turtu – jei bendra suma neviršija numatytos sumos, parama skiriama.
Klaipėdos savivaldybėje per šių metų spalio–lapkričio mėnesius 27 žmonių prašymai dėl kompensacijų skyrimo buvo atmesti, nes jų turimo turto vertė viršijo nustatytas normas.
Prašytojų sumažėjo
"Santaupos yra skaičiuojamos kaip turtas, žiūrime, kokį kitą savo vardu įregistruotą turtą žmogus turi, sudedame viską ir, jei neviršija turto vertės normatyvo, tai parama skiriama", – teigė
Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė.
Pernai spalį į Socialinių išmokų poskyrį paramos kreipėsi 5 tūkst. 311 asmenų, o lapkritį – 4 tūkst. 568. Šių metų spalį kompensacijų prašė 5 tūkst. 242 klaipėdiečiai, o lapkritį – 4 tūkst. 440.
"Kompensacija apskaičiuojama pagal formulę: sudedamos asmens pajamos, minusuojamas valstybės remiamų pajamų vienam žmogui dydis, tai yra 350 litų, ir nuo to, kas lieka, 20 proc. žmogus gali mokėti pats, o kas viršija šią sumą – kompensuojama", – aiškino G.Vilimaitienė.
Kompensacijos skaičiuojamos tik už normatyvinį gyvenamąjį plotą vienam šeimos nariui – jis neturi viršyti 50 kv. m.
Naujausi komentarai