Miesto valdžia ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapija pagaliau sutarė, kaip turėtų būti perlaidoti 182 žmonių palaikai, iškasti buvusios šv. Jono bažnyčios teritorijoje.

Šie palaikai jau penkti metai saugomi Klaipėdos universitete, nes iki šiol buvo ieškoma sprendimo, kaip juos tinkamai perlaidoti.

Su uostamiesčio savivaldybės vadovais antradienį susitikęs šv. Jono bažnyčios atstatymo grupės vadovas Jurgis Aušra ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reincholdas Moras  tvirtino, jog geriausia palaikus palaidoti požeminėje kriptoje, kuri būti įrengta greta pastatyto bažnyčios bokšto.

„Neaišku, kada prasidės bažnyčios atstatymo darbai, o palaikus reikia perlaidoti kuo greičiau. Geriausia tai būtų padaryti, iki miesto jubiliejaus, į kurį atvyks užsienio ekspertai, diplomatai, kurie seka bažnyčios statybos ir palaikų perlaidojimo eigą. Manome, kad iki miesto jubiliejaus būtų galima įrengti požeminę kriptą, perlaidoti palaikus ir pastatyti paminklą, žymintį, kad atkurta istorinė teisybė“, - tvirtino J.Aušra.

R.Moras teigė, jog teritorijoje, kurioje bus atstatoma šv. Jono bažnyčia, dar bus atliekami archeologiniai kasinėjimai. Ši teritorija yra buvusios oficialios kapinės, todėl tikėtina, kad dar bus rasta palaikų, kuriuos taip pat būtų galima palaidoti jau įrengtoje požeminėje kriptoje.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėja Edita Petrauskienė teigė, jog norint įrengti požeminę kriptą, būtina atlikti tos vietos archeologinius kasinėjimus. Leidimą jiems paveldosaugininkai duotų tik tuomet, jei būtų pateiktas kriptos techninis projektas ar bent jau projektiniai pasiūlymai.

Netikėtą pasiūlymą pateikė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys. Jis tvirtino, jog reikia įrengti ne požeminę kriptą, o statyti bažnyčios bokštą su kripta kaip vieną statinį.

„Tai nebūtų jokia naujovė, o sutaupytume vietos, nes ta teritorija, kurioje [planuojama atstatyti bažnyčią nėra jau tokia didelė“, - teigė J.Genys.

Šiam pasiūlymui visi pasitarimo dalyviai entuziastingai pritarė, todėl Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė patikino, jog miesto valdžia įsipareigoja atlikti namų darbus – parengti veiksmų, kuriuos turi atlikti parapija dėl bažnyčios bokšto su kripta statybų, planą. Tačiau tuos veiksmus turės atlikti parapija, kuri yra sklypo valdytoja.

Be to, sutarta, jog parapija ir uostamiesčio savivaldybė pasirašys bendradarbiavimo sutartį dėl bažnyčios bokšto su kripta statybų. Taip esą bus galima pretenduoti gauti paramą iš ES struktūrinių fondų.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas konstatavo, jog iki miesto jubiliejaus pastatyti bažnyčios bokšto su kriptą tikrai nepavyks, tačiau jei bus sutvarkyti visi statyboms reikalingi dokumentai – bus paskleista žinia, kad palaikai bus tinkamai perlaidoti.