Šernų atakuojamų neringiškių kantrybė trūko - jie užvertė savivaldybę reikalavimais atlyginti šių žvėrių padarytą žalą.

Tai pirmas kartas, kai kreiptasi į valdžią dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
"Iš gyventojų plaukia raštai, jie piktinasi, kad šernai išvarto šiukšliadėžes, konteinerius, buvo keletas kolektyvinių prašymų. Tačiau daugiausiai žmonių tiesiog prašo atlyginti jų želdiniams padarytą žalą", - pasakojo Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

Tačiau šiuo metu dar nėra numatyta laukinių žvėrių padarytos žalos urbanizuotose teritorijose atlyginimo tvarka.

Savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama išsiaiškinti, kas tai turi padaryti.
Dar šį pavasarį Neringos savivaldybė žalą kurorto želdynams įvertino 200 tūkst. litų.
Tuomet išknisti skverai, miesto gėlynai buvo lyginami už savivaldybės lėšas.
Nuostolius savomis lėšomis gali tekti atitaisyti ir patiems gyventojams, nes konkretaus atsakymo iš ministerijos nesitikima.

O išvengti žvėrių antpuolių neringiškiams artimiausiu metu kažin ar pavyks - šių šernų populiacijos ribojimas yra labai sudėtingas. Daug jų Neringoje yra pakitusios elgsenos. Miškuose šių gyvūnų mažai bebūna, o gyvenvietėse medžioti negalima.

Pasak S.Vaišvilaitės, buvo bandyta šernus į medžioklės plotus išginti šunimis, policijos švyturėliais, tačiau bandymas buvęs bevaisis - šernai vėl sugrįždavo į gyvenvietes.
Rugpjūtį Kuršių nerijoje buvo sumedžioti 39 šernai, o nuo spalio 1 dienos medžioklė dar suintensyvės - bus galima medžioti ne tik jauniklius bei patinus, bet ir vyresnes nei antrametes pateles. Tačiau vien medžioklės, anot savivaldybės atstovės, nepakanka - reikia auklėti pačius žmones.

"Čia tik pradžia. Teks gyventojus intensyviau šviesti, kitais metais galbūt numatysime lėšų prevencijai: stendų gaminimui, informacijos sklaidai, kad gyventojai nešertų laukinių gyvūnų", - ateities perspektyvas aiškino S.Vaišvilaitė.