Klaipėda – pirmas Lietuvos miestas, kuriame tiek valstybinės institucijos, tiek teisėsaugos struktūros, taip pat verslininkai neapsikentę suvienijo jėgas kovai su šešėline ekonomika.

Šešėlinei ekonomikai – per daug tolerancijos, įsitikinęs Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos (KADA) vadovas Aras Mileška.

"Šešėlio yra visuose verslo sektoriuose: nuo smulkiojo, vidutinio verslo iki tam tikrų valstybės institucijų, kai tas šešėlis perauga į korupciją", – įsitikinęs A.Mileška.

Esą pati šešėlinė ekonomika be korupcijos retai kada egzistuoja. Kalbant apie kontrabandines prekes, teigiama, jog jų gabenimas ir prekyba vyksta ne be kai kurių valstybės institucijų pagalbos.

"Kalbu ne tai, kad jos dalyvauja tame versle, bet jie kartais gali užmerkti akis į vykstančius procesus. Ir nebūtinai iš piktos valios, o pasiteisindami, kad neturi vienų ar kitų resursų", – tvirtina A.Mileška.

Šešėlinė ekonomika, su kuria susiduriama šiuo metu, esą yra socialinė problema.

"Mes dažnai toleruojame šešėlį. Šia visuomenine diskusija norime atkreipti dėmesį, kad tolerancijos šešėliui būtų kuo mažiau. Gali būti kokie nori įstatymai, jei mes jį toleruosime, jei manysime, kad šešėlis yra norma, kultūros dalykas, kad tai neišvengiama, jis niekada nedings", – teigė A.Mileška.

Darbdavių asociacijos vadovo įsitikinimu, turi būti daugiau socialinių akcijų šešėlio netoleravimui.

Valstybinė mokesčių inspekcija apskaičiavo, kad 2011 metais nesumokėtų mokesčių suma Klaipėdos apskrityje siekė 60 mln. Lt, už kuriuos galima nupirkti 75 naujus autobusus autobusų parkui, įrengti 600 modernių vaikų žaidimo aikštelių, atsodinti 24 000 hektarų miškų.

10 vidutinių Lietuvos įmonių, mokančių atlyginimus vokeliuose, per metus galėjo nuslėpti 2 mln. Lt mokesčių. Apskaičiuota, kad už juos 11 Klaipėdos darželių būtų galima pakeisti senus langus ir duris, pastatyti dar vieną specializuotą krizių intervencijos centrą.