Nutikimai ekonominėse zonose

„Radio Free Europe“ (RFE – liet. Laisvosios Europos radijas) žurnalistas Rikardas Jozwiakas savo publikacijoje „Kaip apsaugoti Baltijos jūrą nuo Rusijos šešėlinio laivyno“ („How To Protect The Baltic Sea From The Russian Shadow Fleet“, 2025 02 25) pabrėžė, kad dalis per pastaruosius 18 mėnesių įvykusių incidentų galėjo būti nelaimingi atsitikimai.

Vis dėlto kai kurie Europos pareigūnai nemažą dalį šių nutikimų yra linkę sieti su vadinamuoju šešėliniu Rusijos laivynu, kurį veikiausiai sudaro apie 350 laivų, priklausančių paslaptingiems savininkams.

Jų paskirtis – padėti apeiti Rusijos Federacijai dėl invazijos į Ukrainą įvestas Vakarų sankcijas rusiškai naftos produkcijai, o didelė dalis jos išplukdoma būtent iš Rusijai priklausančių Baltijos jūros uostų.

Europos Sąjungos (ES) valdžia yra įvedusi priemones, turinčias neleisti daliai šių laivų įplaukti į ES uostus arba kokiu nors būdu gauti ES valstybėms priklausančių bendrovių paslaugų.

O sausio mėnesį priėjimą prie Baltijos jūros turinčios ES narės nusprendė suburti ekspertų grupę, kuri turėtų surasti geriausias teisines priemones, galinčias užkirsti kelią tolesniam piktybiniam povandeninės infrastruktūros gadinimui.

Pabrėžiama, kad didžioji dalis paslaptingųjų nutikimų įvyko ne Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos pakrančių teritoriniuose vandenyse, kurie tęsiasi 12 jūrmylių (22 km) nuo visų jų Baltijos jūros pakrančių, o vadinamosiose išskirtinėse ekonominėse zonose, t. y. teritorijose, kurios tęsiasi iki 200 jūrmylių (370 km) gilyn į jūrą.

Šiose teritorijose pakrantės valstybės turi teisę žvalgyti jūros išteklius, tačiau paviršiniai vandenys yra priskiriami vadinamųjų tarptautinių vandenų kategorijai, kuriose turi būti laikomasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) ir paisoma laisvosios laivybos idealų.

Tai reiškia, kad laivo vėliava ir vieta, kur jis oficialiai įregistruotas, lemia, kuri valstybė turi teisinę valdžią laivui, t. y. kuri valstybė turi teisę sustabdyti įtartiną laivą arba į jį įlipti.

Vaidmuo: reaguoti į galimas diversijas bei sulaikyti įtariamus laivus tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei. / Lietuvos kariuomenės nuotr.

Iššūkiai teisės ekspertams

Anot R. Jozwiako, šiuo metu svarbiausias teisės ekspertų iššūkis – išsiaiškinti, kaip suderinti laivybos laisvę su pakrantės valstybių teisėmis sulaikyti įtartinus laivus.

O šių metų balandžio pradžioje yra numatyta surengti didelę ES ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių konferenciją, kurioje už vidaus, gynybos ir tarptautinius reikalus atsakingi pareigūnai turėtų aptarti šį keblų klausimą.

Tiesa, kol kas bemaž vienintelė prieinama priemonė užkirsti kelią sabotažui Baltijos jūroje yra vandenyje patruliuojančių karinių laivų skaičiaus didinimas, tikintis, kad šie galėtų padėti užkardyti piktybinį povandeninės infrastruktūros gadinimą ateityje.

Ši situacija yra gana sudėtinga, mat, jeigu Šiaurės ir Baltijos šalys imtųsi radikalių priemonių, ateityje kitose pasaulio vandenyse su jų vėliavomis plaukiojantys laivai gali sulaukti atsakomųjų veiksmų.

Tad tiek šios, tiek kitokios priemonės ilgainiui netiesiogiai gali paveikti pasaulinę prekybą ir ekonominę padėtį, kuri dėl geopolitinių iššūkių Rytų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje bei naujosios JAV prezidento administracijos elgesio ir taip yra gana įtempta.

Antai, idėja uždaryti Baltijos jūrą laivams iš tam tikrų valstybių gali būti ne tik pražūtinga ekonomiškai bei sunkiai įgyvendinama, bet dar ir interpretuota kaip atvira agresija prieš tas valstybes, kurioms formaliai priklauso laivai.

Turėtume stiprinti apsaugą, susijusią su atsinaujinančia energetika – tiek saulės, tiek vėjo parkais.

Teks koreguoti konvencijas?

Šiuo metu ekspertams ramybės neduoda klausimas, kokiomis aplinkybėmis valstybės turės teisę jėga apieškoti laivą ir ar apskritai galės tai daryti?

Ar tai bus galima taikyti kaip prevencinę priemonę, ar tik įvykus incidentui?

Anot RFE straipsnio autoriaus, iki šiol laivo apieškojimo aplinkybėms didžiausią įtaką turėjo konkrečios valstybės valdžios institucijų ir konkretaus laivo kapitono bendradarbiavimas, o pasak žurnalisto kalbintų diplomatų, šiuo metu yra bandoma ištirti galimybes pritaikyti vadinamąją Povandeninių telegrafų kabelių apsaugos konvenciją, kurią dar 1884 m. palaimino 27 valstybės (įskaitant ir Rusiją).

ES įstatymų leidėjai taip pat turėtų peržvelgti teisės aktus, kuriais remiantis valstybėms būtų leidžiama įlipti į laivą, įtariamą piktybiniu inkaro tempimu, ir jį konfiskuoti.

Jie taip pat galėtų pasinaudoti kovos su piratavimu įstatymais, tačiau problema slypi tame, kad piratavimu paprastai laikomas kito laivo užpuolimas, o ne povandeninių kabelių gadinimas.

Kita priemonė, kurią galėtų išnaudoti ES valdžios institucijos – priversti laivus, įplaukiančius į Baltijos jūrą, apsidrausti ES bendrovėse.

Be kita ko, daugelis laivų, įtariamų piktybiniu Baltijos jūros povandeninės infrastruktūros gadinimu, buvo prastos techninės būklės, o atsižvelgiant į jų keliamą naftos išsiliejimo grėsmę, būtų galima pritaikyti ir aplinkosaugos įstatymus.

Žygimantas Vaičiūnas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Išskirtinis Lietuvos rūpestis

Šių problemų sprendimo paieškos pastaruoju metu itin svarbios ir Lietuvai, be to, ne tik jūroje.

Tai praeitą savaitę BNS akcentavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, pabrėždamas, jog mūsų valstybei, stiprinant kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą, turėtų būti saugomi ir saulės bei vėjo parkai.

„Kalbant apie kritinę energetinę infrastruktūrą – turėtume stiprinti apsaugą, susijusią su atsinaujinančia energetika – tiek saulės, tiek vėjo parkais“, – po praeitą savaitę vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

„Lietuvoje jau priimti įstatymai dėl tam tikrų techninių apsaugos priemonių, būtent keitiklių, inverterių didžiuosiuose parkuose. Nuosekliai žengiame ta kryptimi“, – teigė ministras.

Energetikos ministerijos vadovas aiškino, jog energetikos infrastruktūros apsauga Lietuvoje stiprinama „įvairiais lygiais“ – jos saugumu rūpinasi tiek saugumo institucijos, tiek elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Daromi papildomi pirkimai, papildomos apsaugos priemonės. Tai yra nuolatinis apsaugos stiprinimo procesas“, – pabrėžė Ž. Vaičiūnas.

Dėmesys strateginiams objektams

Pastarąjį pusmetį padažnėjus povandeninės infrastruktūros – ryšio ir elektros kabelių bei dujotiekių – pažeidimams Baltijos jūroje, Lietuva, ES bei NATO ėmėsi aktyviau rūpintis tiek jūrinių, tiek sausumos objektų apsauga.

Lietuvoje Viešojo saugumo tarnyba nuo sausio 15-osios saugo „LitPol Link“ jungties su Lenkija skirstyklą ir transformatorių pastotę Alytaus rajone bei kitus svarbius objektus.

Anot Ž. Vaičiūno, nuo balandžio mėnesio bus stiprinama ir Lietuvos kabelio su Švedija „NordBalt“ transformatorių pastotės apsauga.

Iššūkis – išsiaiškinti, kaip suderinti laivybos laisvę su pakrantės valstybių teisėmis sulaikyti įtartinus laivus.

Savo ruožtu NATO fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai nuo sausio vidurio vykdo misiją „Baltic Sentry“, o ES pažadėjo imtis veiksmų, kad sustiprintų kabelių Baltijos jūroje saugumą po įtariamo naujausios diversijos atvejo į rytus nuo Gotlando salos.

Ministro teigimu, Europos Komisija pristatė konkretų keturių punktų kabelių apsaugos veiksmų planą.

„Dėl prevencijos, žalos identifikavimo, atsako ir atgrasymo. Tokios yra pagrindinės kryptis. Tai turbūt gera pradžia dirbti tolesniuose formatuose ES“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Beje, vasario viduryje LR premjero Gintauto Palucko vadovaujama Nacionalinio saugumo komisija pritarė planui, kaip valstybės institucijos turėtų reaguoti į ryšio ar elektros kabelių bei kitos kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimus.

Didžiausias vaidmuo, reaguojant į galimas diversijas bei sulaikant įtariamus laivus, tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei.

Pastarąjį pusmetį fiksuotas ne vienas povandeninės infrastruktūros pažeidimas Baltijos jūroje: sausio pabaigoje pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro ryšio kabelis, per Kalėdas – kabelis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos.

Anksčiau yra nukentėję ryšio kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos, Suomijos ir Vokietijos.