Murmansko privalumai
Tai neužšąlantis giliavandenis uostas, pajėgus priimti capesize dydžio balkerius. Iš jo nereikia praplaukti kitų šalių kontroliuojamų sąsiaurių, iškart patenkama į vandenyną.
Šiuo metu tai didžiausias Šiaurės baseino uostas. Įlankos vakariniame krante yra faktiškai neribota plyna teritorija statyti giliavandenes krantines, dabar ten jau veikia naujas Lavnos anglies terminalas.
Pats Murmanskas yra didelis miestas, kuriame galima rasti kvalifikuotos darbo jėgos naujiems pajėgumams aptarnauti. Tai ir Šiaurės rytų kelio ledlaužių bazė.
Yra šiokie tokie remontiniai pajėgumai. Ginkluotas iki dantų: greta jo yra svarbios karinio laivyno bazės.
Pastaroji aplinkybė, beje, nebūtinai privalumas, nes kariškiai įpratę dėl savo reikalų kištis ir į laivybos režimą.
Murmansko trūkumai
Pagrindinis uosto trūkumas yra kaip ir jo privalumas – ta pati jo geografija. Jis yra dvigubai ekscentriškas, maksimaliai tolimas krovinių kilmės vietai šalyje ir maksimaliai tolimas daugeliui paskirties vietų.
Tai jį daro priklausomą nuo nedidelės vertės birių krovinių kainų rinkoje svyravimo.
Ta pati Lavna buvo statyta skaičiuojant kelis kartus didesnes anglies kainas nei jos yra dabar, ir terminalo ekonomika dabar jau abejotina.
Atspėti konjunktūrą sudėtinga, perprofiliuoti specializuotus terminalus naujam kroviniui taip pat nėra paprasta.
Nėra viskas gerai ir su geležinkelio pajėgumais. Jau prie dabartinės uosto krovos kai kurios mazginės stotys ir atkarpos, kelynai yra arti pralaidumo ribos.
Vystant uostą lygia greta tektų investuoti ir į geležinkelį iki pat Vologdos.
Objektas: per 300 tūkst. gyventojų turintis Murmanskas yra didelis miestas, kuriame yra kvalifikuotos darbo jėgos naujiems uosto pajėgumams aptarnauti. / Scanpix nuotr.
Baltarusijos kalio takai
Klaipėdai nustojus krauti kalį, Baltarusijos eksportas pasuko per Rusijos uostus ir net sausuma: iki šeštadalio šių trąšų eksporto į Kiniją buvo tiekiama geležinkeliu per Rusiją ir Kazachstaną.
Tačiau didžioji dalis – per Sankt Peterburgo bei Leningrado srities uostus. Naudojamos buvo nespecializuotos krantinės, trąšas kraudavo fasuotas didmaišiuose.
2022-aisiais trąšų kaina užtikrindavo neblogas pajamas net ir naudojant tokią logistiką: kainų piko metu biržoje momentinės (spot) kalio chlorido kainos viršijo 1,2 tūkst. dolerių už toną.
Dabar jos svyruoja apie 300 dolerių. Daugumą trąšų Baltarusija parduoda pagal tiesiogines ilgalaikes sutartis, tad kontraktuose momentinių kainų pokyčiai atsispindi vėluodami.
Tačiau neturėtume suklysti manydami, jog dabar Soligorsko produkcija parduodama mažiau nei už 300 USD/t.
Pajamas mažina ir ilgesnis jūrinis transporto petys, tradicinės Indijos ir Kinijos rinkos yra toli, mažais laivais plukdyti nėra ekonomiška.
Tokiomis aplinkybėmis Baltarusija pernai apsisprendė statyti giliavandenį uostą Murmanske.
Naujasis Baltarusijos uostas Murmanske suplanuotas greta jau esančio Lavnos anglių terminalo. Jis turėtų užtikrinti viso pagrindinio šalies eksporto – kalio ir azoto trąšų, naftos produktų, medienos krovą.
Suplanuota pastatyti 2029-aisiais
Naujasis Baltarusijos uostas Murmanske suplanuotas greta jau esančio Lavnos anglių terminalo. Jis turėtų užtikrinti viso pagrindinio šalies eksporto – kalio ir azoto trąšų, naftos produktų, medienos krovą.
Nėra aišku, iš kur kaimynai gaus lėšų tokiai investicijai. Vienintelis realus šaltinis – Rusijos paskola.
Jeigu prie to Rusija dar pridės mokestines lengvatas bei radikaliai lengvatinį geležinkelių tarifą, projekto ekonomika gali atrodyti gyvybinga.
Tačiau pasaulis dabar gyvena tokio sūkuringo neapibrėžtumo sąlygomis, kad po penkerių metų geopolitinė situacija gali atrodyti visai kitaip ir tokia schema taps neberacionali. Charakteringa, kad profesionaliems transportininkams skirtas rusiškas portalas greta šakinės informacijos pradėjo spausdinti ir logistinį horoskopą – taip sektoriuje tenkinamas aštrus patikimos prognostikos poreikis.
Tradicijos: Murmanskas yra ginkluotas iki dantų, greta jo yra svarbios karinio laivyno bazės. / AP nuotr.
Archangelskas per seklus
Istorinis Archangelsko uostas, tarptautinei laivybai naudojamas nuo XVI a., kol kas yra vietinės reikšmės, jo krova – tik pirmieji milijonai tonų. Įrengtas seklioje upės deltoje, jis geriausiu atveju gali priimti handysize dydžio laivus.
Jo krovą užtikrina miško pramonės kompleksas (mediena, celiuliozės ir popieriaus produkcija) bei tiekimo grandinės į Ledjūrio gyvenvietes bei karines bazes. Uostas ilgam užšąlantis, žiemą reikalingi ledlaužiai.
N. Patruševas lieka arti V. Putino, ir tokiu būdu padidėja pačios Jūrinės kolegijos neformalios galios. Autoritetingo jūrinius reikalus prižiūrinčio centro poreikis buvo jau ilgą laiką. Sektorius vystėsi gana chaotiškai.
Tačiau Rusijos planuose ir jam numatytas ambicingas vaidmuo. Pernai į jį buvo atlikti keli sezoniniai nedidelių Kinijos konteinervežių reisai Šiaurės rytų jūrų keliu.
Archangelskas yra santykinai arti Maskvos ir jo naudojimas leistų Maskvos logistiniam centrui Kinijos konteinerius gauti apeinant tiek Suecą, tiek ir perkrautą Transsibiro geležinkelio magistralę.
Egzistuoja planas statyti išorinį giliavandenį Archangelsko uostą. Tačiau šiame amžiuje baseine anonsuota, tačiau nerealizuota tiek giliavandenių projektų (Kemė, Belomorskas, Indiga), kad ir šio projekto tikroviškumu sunku tikėti.
Specifika: Murmansko uoste nereti svečiai ir ledlaužiai, kurie šiaurėje itin pravartūs laivybai. Nuotraukoje – atominis ledlaužis „Jakutija“. / Scanpix nuotr.
Politinė valia yra
Pernai Vladimiras Putinas įsteigė Jūrinę kolegiją ir jos vadovu paskyrė ilgametį kolegą Nikolajų Patruševą. Komentatoriai tai įvertino kaip N. Patruševo nuopolį: iki tol jis buvo FSB vadovas, Saugumo tarybos sekretorius, dalyvaudavo sprendžiant pasaulio likimą – ir še tau.
Tačiau į tą paskyrimą galima pažiūrėti ir iš kitos pusės: N. Patruševas lieka arti V. Putino, ir tokiu būdu padidėja pačios Jūrinės kolegijos neformalios galios.
Autoritetingo jūrinius reikalus prižiūrinčio centro poreikis buvo jau ilgą laiką. Sektorius vystėsi gana chaotiškai.
Nebuvo deramai koordinuojama laivų statyba, uostų plėtra, krovinių bazės kūrimas, teisinė aplinka. Ypač tą tenka pasakyti apie Šiaurės baseiną su jo specifiniais reikalavimais laivams ir uostams.
Ten dalį funkcijų atlikdavo valstybės įmonė „Atomflot“, dalį privačios žaliavų gavybos kompanijos, dalies neatlikdavo niekas, todėl chroniškai nesutapdavo pajėgumų sukūrimo kalendoriai.
Dabar, tikimasi Rusijoje, reikalai ten judės žvaliau.
