Skiepytis nebe laikas
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Infekcinių ir odos ligų klinikos gydytoja Jūratė Šaknienė patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento stebimą tendenciją – šiuo metu gripas siautėja aktyviausiai.
Šiemet jis pradėjo varginti klaipėdiečius gerokai anksčiau nei įprasta – dar gruodžio pradžioje. Mat paprastai gripo siautėjimas prasideda sausio viduryje ar vasario pradžioje.
Pasak gydytojos, šiuo metu yra gripo epidemijos pikas. KUL kasdien kreipiasi nuo 10 iki 15 pacientų, sergančių gripu.
Ne visi jie guldomi į ligoninę, kai kurie kreipiasi ambulatoriškai. Ypač daug tokių pacientų atvyksta savaitgaliais, kai nedirba šeimos gydytojai.
Ligoninės medikai apžiūri pacientus, per porą valandų nustato, ar tai yra paprastas, o gal komplikuotas gripas, atlieka krūtinės ląstos rentgenogramą, skiria vaistų.
Gydytoja J. Šaknienė patikino, jeigu žmonės skiepytųsi, net užsikrėtę gripu, ligą išgyventų kur kas lengviau ir išvengtų komplikacijų. Tai reikėjo daryti rudenį, dabar – jau per vėlu.
Būdingas ilgas karščiavimas
Šiemet vyraujančiam A tipo gripui būdingas nemalonus ilgalaikis karščiavimas. Ligonį gali daugiau nei tris ar keturias dienas kamuoti 38,5 ar net 40 laipsnių temperatūra.
„Kai žmonės staiga sukarščiuoja, ir iki 40 laipsnių temperatūra laikosi ilgesnį laiką, neretas supanikuoja. Toks karščiavimas baugina, tai sukelia stiprų galvos skausmą, paprastai pasireiškia sausas kosulys, dehidratacija. Šiemet gripui būdingas pykinimas ir viduriavimas, bet tai nėra pagrindinis gripo simptomas. Kai šie simptomai užsitęsia, nuo penktos paros kyla komplikacijų – pneumonijos, kitų plaučių problemų pavojus“, – paaiškino gydytoja.
Šiuo metu ligoninės Infekcinių ir odos ligų klinikoje didesnė dalis gydomų pacientų – senyvi žmonės, turintys įsisenėjusių ligų.
Gripas paprastai būna paskutinis susirgimas tokiems sunkiai sergantiems žmonėms, nors pats gripas nėra mirtį lemianti liga.
Mirčių atvejų šiemet būta ir Klaipėdos universiteto ligoninėje. Tai buvo labai seni žmonės, dauguma jų buvo slaugomi dėl įvairių ligų.
Galime tik prognozuoti, kad po dviejų ar trijų savaičių, kai gripas bus palietęs visą visuomenę, visi persirgs, epidemija pradės trauktis.
Sergant būtina gulėti
„Galime tik prognozuoti, kad po dviejų ar trijų savaičių, kai gripas bus palietęs visą visuomenę, visi persirgs, epidemija pradės trauktis. Labai džiugu, kad turime vaistą nuo gripo „Oseltamivir“, jis parduodamas tik su receptu. Jį būtina pradėti vartoti per pirmąsias 72 susirgimo valandas“, – paaiškino J. Šaknienė.
Ji teigė, kad labai neteisinga, kad žmonės patys ima vartoti antibiotikus. Blogai ir tai, kad apsirgę žmonės eina į darbą.
„Pasveikti nuo paprasto gripo nereikia ypatingo vaisto. Būtina ramybė, lovos režimas, būtina gerti labai daug skysčių, protingai naudoti temperatūrą mažinančius vaistus, – teigė gydytoja. – Organizmas turi kovoti, todėl paracetamolį ar ibuprofeną derėtų vartoti, kai temperatūra kyla daugiau nei 38,5 laipsnio. Ligoniai turi sekti savo būklę, stebėti, ar neprogresuoja vėmimas, gal kamuoja dideli galvos skausmai. Tris dienas namie kentėti galima, bet jeigu žmogus negali gerti, jei jį pykina, reikėtų važiuoti į ligoninę, ten padės lašinės.“
Dirba ir dieną, ir naktį
Visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiuo metu daugiausiai žmonių serga gripu, kiek mažiau – viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos atvejų, dar mažiau – sergančiųjų kovidu.
KUL Infekcinių ir odos ligų klinikoje yra vietos 23 ligoniams, apie 15 jų užima sergantieji gripu su komplikacijomis.
Paprastuoju gripu sergantys ligoninės pacientai po poros stacionare praleistų parų išrašomi, tačiau į jų vietą netrukus atvyksta kiti, tad ligonių keitimasis yra itin intensyvus.
„Tai yra frontas, kuriame nėra ramybės. Gydytojai dirba ir dieną, ir naktį, darbo ir savaitgalio dienomis“, – tikino gydytoja J. Šaknienė.
Statistika rodo augimą
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas teigė, kad gripo, kovido ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų suminė riba yra 1,5 tūkst. susirgimo atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Klaipėdoje ketvirtąją šių metų sausio savaitę šis rodiklis pasiekė 1 306 atvejus. Lyginant su trečiąja savaite, šis skaičius išaugo 48 proc.
Didesnis nei numatyta riba sergamumas yra tik Šilutės rajone. Ten dabar sergamumas siekia 1 519 atvejų.
Pernai tuo pačiu metu Klaipėdoje šis rodiklis buvo kur kas didesnis – 2 137.
Statistika byloja, kad pastaruoju metu smarkiai auga būtent gripo atvejų skaičius.
Trečiąją metų savaitę Klaipėdoje fiksuoti 459 gripo atvejai, ketvirtąją jau – 741 atvejis. Šilutėje per savaitę šis skaičius išaugo 3,3 karto.
Panašiai augo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičius. Kovido atvejų daugėjo tik keliais.
Šioje statistikoje neatsispindi tie atvejai, kai apsirgę žmonės nesikreipia į gydytojus.
Naujausi komentarai