Gali atsijungti bet kada

Išties jau daugiau nei 15 metų Lietuvoje galioja tvarka, kad daugiabučio namo šildymo kokybe turi pasirūpinti specialistai – šildymo sistemų priežiūros įmonė ar atitinkamą kvalifikaciją turintis darbuotojas.

Šilumą Klaipėdos ir Gargždų miestuose tiekianti AB „Klaipėdos energija“ vamzdynais karštą vandenį patiekia iki pastatų įvadų, o kiek tos šilumos įsileidžiama į konkretų namą – rūpinasi būtent to namo šildymo sistemų prižiūrėtojas.

Daugiabučių gyventojai patys bendru sutarimu pasirenka namo šildymo sistemų prižiūrėtoją ir gali jį bet kada pakeisti.

Taip pat gyventojai daugumos sprendimu bet kada gali įjungti ar išjungti šildymą. Pastaraisiais metais tai jau tampa tendencija ir Klaipėdoje, kai gyventojai nelaukia oficialaus šildymo sezono pabaigos paskelbimo, o patys nusprendžia, kada baigti šildymą. Šilumos išjungimas namui yra techniškai paprastas veiksmas – šildymo sistemų prižiūrėtojas namo šilumos punkte užsuka įvadinę sklendę ir apie tai praneša šilumą tiekiančiai įmonei.

Taigi, visais šilumos ūkio valdymo klausimais reikia namo gyventojų susitarimo, o jis neretai sunkiai pasiekiamas, nes tame pačiame name skirtingų butų savininkai gyvena nevienodomis sąlygomis.

Išeitis – mažoji renovacija

Kodėl kasmet prasidedant ar baigiantis šildymo sezonui daugiabučiuose kyla aistros dėl šildymo įjungimo ir išjungimo? Specialistai išskiria bent kelias priežastis ir jos yra susijusios ne su skirtingais žmonių pojūčiais, o su elementariomis techninėmis problemomis.

„Jeigu namo šildymo sistema sena, šildymas reguliuojamas rankiniu būdu, o ne išmania automatika, užtikrinti komfortišką šilumą kiekviename bute praktiškai neįmanoma. Naujuose ar kompleksiškai renovuotuose namuose, kur šildymą gali reguliuoti pats buto šeimininkas arba automatinė kompiuteriu valdoma sistema, tokių problemų nekyla“, – aiškino Virginijus Zutkis, bendrovės „Klaipėdos energija“ klientų aptarnavimo padalinio vadovas.

Senuose namuose rudenį net tos pačios laiptinės gyventojai pykstasi: vidinių butų savininkai teigia, kad jiems nešalta, dar galima nesišildyti, tuo tarpu kampinių butų savininkai jau reikalauja pradėti šildymo sezoną, nes drėgmė ir šaltis per išorines sienas smelkiasi į patalpas ir dėl to čia temperatūra žemesnė keliais laipsniais. Pavasarį gali būti priešingai: kampiniai butai mėgaujasi komfortiška šiluma, o vidinių butų savininkai skundžiasi, kad per karšta, ir vėsinasi šilumą leisdami pro atvirus langus.

Automatizuotas šilumos punktas turi daviklius lauke ir pagal oro temperatūrą tiksliai reguliuoja į namą įleidžiamą šilumos kiekį. O senos konstrukcijos šilumos punktuose sklendę rankiniu būdu turi reguliuoti žmogus – šildymo sistemos prižiūrėtojas. Kadangi pereinamuoju rudens ar pavasario sezonu lauko temperatūros svyravimai dideli, senuose namuose reiktų keletą kartų per dieną sukinėti sklendę. Prižiūrėtojai to tiksliai padaryti negali, todėl dažniausiai paliekamas nustatytas vidutinis šilumos srautas, o pasekmė – įšilus orui lauke radiatoriai pleška ir gyventojai šilumos perteklių leidžia pro atvirus butų langus.

Ne mažiau svarbu, kad ir visa namo šildymo sistema būtų tinkamai sureguliuota, arba, kaip sako specialistai, subalansuota.

„Būsto renovacijos ekspertai yra suskaičiavę, jog atlikus mažąją renovaciją – name įrengus automatizuotą šilumos punktą ir subalansavus šildymo sistemas – sutaupoma iki 15 proc. išlaidų šildymui. Ir tuomet jau įmanoma visus namo butus šildyti tolygiai, pagal gyventojų poreikius“, – sakė V. Zutkis.

Kas yra namo šildymo sistemų prižiūrėtojas arba renovacijos procesus organizuojantis namo administratorius Klaipėdoje ir Gargžduose, galima sužinoti internete.