Netrukus klaipėdiečiai sulauks paskutinių sąskaitų už šildymą. Šis sezonas netikėtai pranoko mažesnių kainų prognozes. Didžiausią įtaką tam turėjo atpigusi šiluma ir šilta žiema. Vis dėlto vienas sezonas – dar nėra rodiklis, o šilumos kaina gali kisti.

Brangiausias – sausis

Pagrindinių penkių pasibaigusio šildymo sezono mėnesių duomenimis, klaipėdiečiams 1 kv. m būsto ploto apšildymas vidutiniškai atsiėjo 3,45 lito be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pastarasis gyventojams – lengvatinis ir yra 9 proc.

Vadinasi, už standartinio dviejų kambarių ir 60 kv. m būsto ploto apšildymą uostamiesčio gyventojai mokėjo 207 litus be PVM.

Pasibaigęs šildymo sezonas buvo beveik 17 proc. pigesnis nei buvęs prieš tai, kai 1 kv. m apšildymas kainavo 4,15 lito be PVM.

Tad gyventojams 60 kv. m ploto būsto apšildymas vidutiniškai atsiėjo 249 litus be pridėtinės vertės mokesčio. 2012–2013 metų šildymo sezonas buvo 8,35 proc. brangesnis nei prieš tai buvęs.

Brangiausiai klaipėdiečiams už šią paslaugą teko mokėti sausį. Pirmąjį šių metų mėnesį 1 kv. m būsto ploto apšildymas vidutiniškai atsiėjo 4,56 lito be pridėtinės vertės mokesčio.

Pigiausiai šildymas atsiėjo lapkritį, neskaitant spalio ir balandžio. 1 kv. m apšildymas vidutiniškai kainavo 2,56 lito be PVM.

Realybė pranoko prognozes

Vidutinė šilumos kaina pasibaigusio šildymo sezono metu siekė 22,65 cento už kilovatvalandę be PVM.
Prieš tai buvusio šildymo sezono metu vidutinė šilumos kaina buvo didesnė. Ji siekė 25,47 cento už kilovatvalandę be PVM.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozavo, kad 2013–2014 metų šildymo sezono metu vidutinė šilumos kaina turtėtų būti mažesnė 4,4 proc. nei prieš tai buvusio.

Numatyta, kad jis sieks 24,35 cento už kilovatvalandę be PVM.
Tačiau realybė viršijo lūkesčius. 2013–2014 metų sezono metu vidutinė šilumos kaina buvo 11 proc. mažesnė nei prieš tai buvusį.

Metinis palyginimas kelia daugiau optimizmo. Nuo gegužės įsigaliojusi šilumos kaina yra 30,76 proc. mažesnė nei pernai tą patį mėnesį ir siekia 17,87 cento už kilovatvalandę be PVM.

Sąskaitas mažino ir orai

Bendrovės "Klaipėdos energija" Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis aiškino, kad pasibaigusio šildymo sezono tendencijas nulėmė du faktoriai: po kelių atšiaurių žiemų vyravo švelnūs orai ir atpigo šiluma, palyginti su prieš tai buvusiu sezonu.

Pasibaigusio šildymo sezono vidutinė temperatūra siekė 2,48 laipsnio šilumos. 2012–2013 metų sezonas buvo gerokai atšiauresnis. Jo vidutinė oro temperatūra siekė 1,02 laipsnio šalčio.

Pagrindinė priežastis, kodėl sumažėjo šilumos kaina – pigesnis kuras nei prieš tai buvusio sezono metu.

"Klaipėdoje šilumą ypač atpigino nepriklausomų šilumos gamintojų, naudojančių biokurą, konkurencija", – atkreipė dėmesį V.Zutkis.

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, pasibaigęs šildymo sezonas Klaipėdoje buvo panašus, kaip ir visoje Lietuvoje.

"Šalies gyventojai už šildymą mokėjo vidutiniškai apie 20 proc. mažiau nei prieš tai buvusį sezoną. Klaipėda atitinka šalies standartus", – tvirtino prezidentas.

Pigs dar 10 proc.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar neskelbia prognozės kitam šildymo sezonui.

Pasak įmonės "Klaipėdos energija" technikos direktoriaus Viliaus Buinevičiaus, numatyti tiksliai, kiek šiluma kainuos, kol kas negali niekas.

"Vykdome priemonių kompleksą, kad šilumos kaina mažėtų ir ateityje. Yra statomas biokuro katilas. Jis turėtų pradėti veikti jau šiemet. Pradėjus deginti biokurą, šilumos kaina uostamiestyje mažės dar bent 10 proc.", – pasakojo vadovas.

Taip pat, anot V.Buinevičiaus, mieste kasmet atliekama šilumos trasų renovacija. Šiemet į probleminių vamzdynų keitimą įmonė "Klaipėdos energija" ir ES fondai investuos rekordinę sumą – 15 mln. litų.

Ateitis siejama su biokuru

V.Stasiūnas pasakojo, kad šilumos kaina kito sezono metu priklausys nuo to, kiek bus pastatyta biokuro katilų. Biokuras yra tris kartus pigesnis nei gamtinės dujos.
"Lietuvoje biokuro yra pakankamai. Tiekėjai stato įrenginius, kad galėtų jį naudoti", – komentavo prezidentas.

Jo teigimu, šių metų pradžioje iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminta 30 proc. visos šilumos. 2015-aisiais turėtų būti apie 50 proc.

Jei nebus kokių nors ekstremalių situacijų, 2020 metais iš biokuro turėtų būti gaunama apie 80 proc. visos šaliai reikalingos šilumos.

V.Stasiūnas tvirtino, kad Lietuvoje šildymui naudoti biokurą buvo galima ir anksčiau, tačiau tiekėjai neturėjo tinkamų įrenginių. Pastarieji nuo seno buvo pritaikyti iškastiniam kurui.

Iš biokuro pagaminta šiluma vidutiniškai atsieina apie 20 centų už kilovatvalandę, o iš dujų – apie 29.

Atnaujino dar per mažai

Specialistai pabrėžia, jog ne tik šilumos tiekėjai turi mažinti šilumos kainas, bet ir gyventojai rūpintis, kad jos būtų sunaudojama kuo mažiau – imtis namų modernizacijos.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad uostamiestyje renovacijos programoje dalyvauja apie 130 namų.
Dauguma tiesiogiai – per Būsto energijos taupymo agentūrą. 21 namas – per savivaldybę.

"Pastaruoju metu žmonės aktyviau dalyvauja renovacijos programoje. Tam įtakos turi Aplinkos ministerijos programa, kurioje dalyvauja ir savivaldybės. Gal žmonės labiau pasitiki savivaldybe ir aktyviau imasi darbų", – spėjo direktorius.

Pasak L.Dūdos, atsinaujinti skatina ir kitų, jau renovuotų namų geri pavyzdžiai, kai, baigus darbus, sąskaitos už šildymą sumažėja du kartus. Kiauriausių namų gyventojus atsinaujinti verčia ir galimybė netekti kompensacijų už šildymą, jei nepritars siūlomiems darbams.

"Renovacija Klaipėdoje yra pajudėjusi, bet norėtųsi, kad jos imtųsi daugiau žmonių. Uostamiestyje yra apie 2 tūkst. daugiabučių namų. Dauguma jų – senos statybos. Renovuojama yra tik 6,5 proc. visų pastatų", – dėstė direktorius.

Pinigų daugiau nereikės

Anot L.Dūdos, dažniausiai girdimas motyvas, kodėl  nenorima renovuoti namų – žmonės neturi pinigų. Tačiau, vadovo teigimu, gyventojai turi suprasti, kad didesnių išlaidų jie nepatirs.

"Dalį pinigų, kuriuos mokėdavo už šildymą, žmonės skirs išlaidoms už renovaciją. Nereikės nė lito daugiau, o rezultatas bus akivaizdus. Bus investuota į namą, ir nereikės šildyti oro. Be to, išaugs ir buto vertė. Parduoti būstą renovuotame name galima kur kas greičiau nei sename, aptriušusiame pastate su kiauromis sienomis", – pasakojo direktorius.

Kadangi šį sezoną sąskaitos už šildymą klaipėdiečių labai negąsdino, tai gali paskatinti juos nesiimti renovacijos.

"Tačiau šaltųjų sezonų bus dar daug. Dėl vienos šiltos žiemos nesiūlyčiau spręsti, kad ateityje bus dar šilčiau. Kuro pigimo tendencijos taip pat nėra nuolatinės. Kitais metais jos vėl gali kisti", – dėstė vadovas.

Renovacija juda lėtai

V.Stasiūno nuomone, Lietuvoje renovacijos procesas vyksta labai lėtai. Dabar tik pati pradžia.

Viskas gali trukti daug metų. Lenkija daugiabučių namų renovaciją pradėjo dar 1996-aisiais. Dabar jie jau yra renovavę 70 proc. visų daugiabučių namų.

Kadangi pastatų modernizacija gali trukti dešimtmečius, V.Stasiūnas patarė pirmiausia atsinaujinti šilumos mazgus ir šildymo bei karšto vandens sistemas.

Klaipėdoje automatizuoti šilumos mazgai yra įrengti 60 proc. namų. Dar 40 proc. turi senus elevatorinius, kurie neužtikrina temperatūros palaikymo pastate, jų negalima pareguliuoti.

Automatiniai reaguoja į lauko oro temperatūrą ir atitinkamai šildo namą.

Atlikus šiuos darbus šilumos suvartojimas sumažėja apie 30 proc. Tada, anot V.Stasiūno, žmonės gali laukti, kol bus apšiltintos pastato sienos, nes dauguma langus ir duris yra pasikeitę.

Šiltos žiemos kartosis?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr.Audronė Galvonaitė tvirtino, kad praėjusi žiema buvo išskirtinė ne tik savo šiluma, sniego nebuvimu, bet ir tuo, kad kai kuriomis dienomis Klaipėdoje buvo šalčiau nei rytų Lietuvoje.

"Paprastai uostamiestyje būna šilčiau nei kituose šalies miestuose. Kai kuriomis dienomis buvo šalčiau, nes šiaurinės oro masės pirmiausia pasiekė Klaipėdą. Žiema buvo nevienalytė: švelni su pašaltėjimais, kurių metu žmonės patyrė nemažai nuostolių", – tvirtino vedėja.

Pasak A.Galvonaitės, panaši buvo 2007–2008 metų žiema. Tada išvis sniego nebuvo. Kokia bus kita žiema, prognozių dar nėra.

"Faktas, kad tokios žiemos gali kartotis. Tai susiję su klimato kaita. Visi reiškiniai tampa ekstremalesni, o sezonai nebe taip išreikšti, kaip buvo anksčiau", – tikino vedėja.

A.Galvonaitės teigimu, sudėtinga dar pasakyti ir kokia bus vasara. Prognozės yra prieštaringos. Vieni skelbia, kad bus kaip niekada karšta, kiti – įprasta, lietuviška.

"Išvesti tendencijos, kad po tokios švelnios žiemos vasara bus vėsi ar atvirkščiai, negalima. Po 2007–2008 metų žiemos vasara buvo karšta. Galima tikėtis visko", – teigė vedėja.

Šildymo sezono Klaipėdoje statistika

Šilumos kaina (ct už kWh be PVM)

Lapkritis – 23,52

Gruodis – 22,85

Sausis – 22,85

Vasaris – 22,64

Kovas – 21,39

1 kv. m apšildymas Klaipėdoje vidutiniškai atsiėjo (Lt)

Lapkritis – 2,56

Gruodis – 3,32

Sausis – 4,56

Vasaris – 4,18

Kovas – 2,65