Šildymo sezonas buvo pigesnis

Pigs dar 10 proc.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar neskelbia prognozės kitam šildymo sezonui.

Pasak įmonės "Klaipėdos energija" technikos direktoriaus Viliaus Buinevičiaus, numatyti tiksliai, kiek šiluma kainuos, kol kas negali niekas.

"Vykdome priemonių kompleksą, kad šilumos kaina mažėtų ir ateityje. Yra statomas biokuro katilas. Jis turėtų pradėti veikti jau šiemet. Pradėjus deginti biokurą, šilumos kaina uostamiestyje mažės dar bent 10 proc.", – pasakojo vadovas.

Taip pat, anot V.Buinevičiaus, mieste kasmet atliekama šilumos trasų renovacija. Šiemet į probleminių vamzdynų keitimą įmonė "Klaipėdos energija" ir ES fondai investuos rekordinę sumą – 15 mln. litų.

Ateitis siejama su biokuru

V.Stasiūnas pasakojo, kad šilumos kaina kito sezono metu priklausys nuo to, kiek bus pastatyta biokuro katilų. Biokuras yra tris kartus pigesnis nei gamtinės dujos.
"Lietuvoje biokuro yra pakankamai. Tiekėjai stato įrenginius, kad galėtų jį naudoti", – komentavo prezidentas.

Jo teigimu, šių metų pradžioje iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminta 30 proc. visos šilumos. 2015-aisiais turėtų būti apie 50 proc.

Jei nebus kokių nors ekstremalių situacijų, 2020 metais iš biokuro turėtų būti gaunama apie 80 proc. visos šaliai reikalingos šilumos.

V.Stasiūnas tvirtino, kad Lietuvoje šildymui naudoti biokurą buvo galima ir anksčiau, tačiau tiekėjai neturėjo tinkamų įrenginių. Pastarieji nuo seno buvo pritaikyti iškastiniam kurui.

Iš biokuro pagaminta šiluma vidutiniškai atsieina apie 20 centų už kilovatvalandę, o iš dujų – apie 29.

Atnaujino dar per mažai

Specialistai pabrėžia, jog ne tik šilumos tiekėjai turi mažinti šilumos kainas, bet ir gyventojai rūpintis, kad jos būtų sunaudojama kuo mažiau – imtis namų modernizacijos.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad uostamiestyje renovacijos programoje dalyvauja apie 130 namų.
Dauguma tiesiogiai – per Būsto energijos taupymo agentūrą. 21 namas – per savivaldybę.

"Pastaruoju metu žmonės aktyviau dalyvauja renovacijos programoje. Tam įtakos turi Aplinkos ministerijos programa, kurioje dalyvauja ir savivaldybės. Gal žmonės labiau pasitiki savivaldybe ir aktyviau imasi darbų", – spėjo direktorius.

Pasak L.Dūdos, atsinaujinti skatina ir kitų, jau renovuotų namų geri pavyzdžiai, kai, baigus darbus, sąskaitos už šildymą sumažėja du kartus. Kiauriausių namų gyventojus atsinaujinti verčia ir galimybė netekti kompensacijų už šildymą, jei nepritars siūlomiems darbams.

"Renovacija Klaipėdoje yra pajudėjusi, bet norėtųsi, kad jos imtųsi daugiau žmonių. Uostamiestyje yra apie 2 tūkst. daugiabučių namų. Dauguma jų – senos statybos. Renovuojama yra tik 6,5 proc. visų pastatų", – dėstė direktorius.