Šildymo sistemų renovacija: vienu šūviu – keli zuikiai

  • Teksto dydis:

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje drastiškai brangstančios dujos ir elektra signalizuoja, kad artėjantis šildymo sezonas daugeliui šalies gyventojų bus brangesnis. Tuos daugiabučių gyventojus, kurie galvoja apie suvartojamos energijos taupymą ir ketina modernizuoti vidaus šildymo sistemas, energetikai kviečia pasidomėti valstybės parama. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas mažajai renovacijai, tad daugiabučiuose įsikūrusiems šilumos vartotojams, planuojantiems įsidiegti energinio efektyvumo didinimo priemones, numatyta 30 proc. parama.

Kas ta mažoji renovacija?

Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pasikeisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje. Pagal kvietimą į valstybės paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai namai, kuriuose šilumos punktas yra pakeistas ir jau įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema. Parama bus skiriama tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

„Kai tinkamai apšiltinamos sienos, stogas, sudedami sandarūs langai, įstiklinami balkonai, išties pagerinamas namo sandarumas ir gyventojai mažina šildymo išlaidas. Šie darbai dėl brangių medžiagų ir sudėtingų statybos darbų reikalauja iš gyventojų nemažai investicijų. Žymiai greičiau, paprasčiau ir pigiau yra modernizuoti pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Tai yra atlikti mažąją renovaciją ir taip pastate, priklausomai nuo įdiegtų priemonių, iki 25 procentų sumažinti šilumos suvartojimą“, – pasakojo Virginijus Zutkis, bendrovėsv „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.

Atlikus mažąją renovaciją visose patalpose užtikrinamas kokybiškas šildymas, išvengiama patalpų perkaitinimo ir energijos švaistymo. Įrengus individualų reguliavimą ir šilumos apskaitą butuose kiekvienas gyventojas gali sekti ir reguliuoti šilumos suvartojimą atskirose patalpose.

Ar verta investuoti į papildomas šildymo priemones?

Minėtas BETA kvietimas pasinaudoti valstybės parama suteikia daugiabučių namų gyventojams galimybę ne tik modernizuoti šildymo ar karšto vandens sistemas, bet ir įsidiegti alternatyvias energijos priemones karštam vandeniui paruošti. Tai galėtų būti tokie įrenginiai ir sistemos kaip saulės plokšteliniai ar vakuuminiai kolektoriai, boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimas, mažo galingumo šilumos siurbliai karštam vandeniui ruošti, saulės fotovoltinės elektrinės atskirai ar kartu su šilumos siurbliais ir pan.

Tačiau energetikos ekspertai rekomenduoja itin gerai apsvarstyti, ar įdiegtos papildomos priemonės atsipirks. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, atlikę techninius-ekonominius skaičiavimus, lygindami alternatyvas, padarė išvadą, kad investuoti į šiuo metu populiariausią priemonę – šiluminių saulės kolektorių sistemas karštam vandeniui ruošti – yra finansiškai nenaudinga, nes investicijų susigrąžinimo laikas ilgesnis negu įrangos naudojimo laikas (su publikacija galima susipažinti – čia).

Remiantis mokslininkų tyrimu, buvo išanalizuota 4 skirtingų daugiabučių namų patirtis, kur yra atlikta pastatų renovacija ir vandens pašildymui įrengtas saulės kolektorius ant stogo. Visais nagrinėtais atvejais investicijos į saulės kolektorių įrengimą ir eksploataciją atsipirks geriausiu atveju po daugiau nei 22 metų. O įvertinus faktą, kad Kaune ar Klaipėdoje vasarą centralizuotai tiekiama šiluma kainuoja tik apie 3 centus už kilovatvalandę (ct/kWh), paaiškėjo, kad saulės kolektorių sistemos atsipirkimas Lietuvos didmiesčiuose būtų apie 40 metų. Tai ekonomiškai neracionalu, nes per tiek laiko įrenginiai susidėvėtų ir juos reiktų pakeisti.

Daugiau informacijos apie valstybės paramą daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui bei įrenginių, skirtų karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos išteklių, diegimui rasite čia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Netikėkite melu.

Netikėkite melu. portretas
Neužkibkite ir netikėkite šiomis melagingomis reklamomis.

r

r portretas
musu namas buvo surinkes parašus dėl mažos renovacijos,bet kai konkursa laimėjo lamberta ir pateikė kainas,gyventojai nesutiko mokėti apie 3000€ per 14mėnesių,atsinaujinom tik šilumini mazga,bet namų valda nesustoja ir vis bando ši projekta pratesti,gyventojai pasipiktine,nes daugumas pensininkai,kurie nenori tokios finansinės naštos

tai

tai portretas
čia naujas sprendimas kaip gyventojams užkrauti kiekvienam šilumos gavėjui šilumos skaitiklių apmokėjimą, kai turi padaryti šilumos tiekėjas pagal ES direktyvas? taip parastai?
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių