„Tikrai per drąsu (sakyti, kad potvynio nebus – BNS). Vienoks ar kitoks jis bus, klausimas tik, kokio lygio, kiek tai bus paveiku mūsų žmonėms ir kritinei infrastruktūrai“, – žurnalistams pirmadienį sakė V. Vitkauskas.
„Kol kas prognozės mums yra palankios. Aišku, temperatūros svyravimas yra galbūt ne toks, kokio tikėjomės, (...) bet tendencijos dėl vandens lygio geros“, – pažymėjo NKVC vadovas.
Taip jis kalbėjo po to, kai Šilutės rajone pirmadienį susitiko su savivaldybių atstovais.
„Šilutės kraštui grėsmės – tai galbūt ilgalaikis potvynis, gali būti pažeista kritinė infrastruktūra, kelių, susisiekimo klausimas dėl gyventojų susisiekimo su Klaipėdos miestu, vykimo į darbus, mokyklų veikimo“, – nurodė V. Vitkauskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla nurodė, kad gelbėtojai pamario regione turi iki pusantro metro gylio įveikiančias transporto priemones, valtis, katerius, ledu leidžiančią judėti įrangą.
Vis tik, R. Požėlos teigimu, galimos evakuacijos atveju „liūto dalis gyventojų linkę likti“.
„Jeigu Kauno rajone galbūt labiau žmonės planuotų evakuotis ir palikę turtą pasitraukti, tai Šilutės kraštas unikalus tuo, kad žmonės nelinkę palikti savo būstų ir linkę išgyventi tuos kasmetinius potvynius“, – žurnalistams sakė R. Požėla.
Jis pridūrė pasisakantis už ilgalaikę moksliškai pagrįstą strategiją, pagal kurią „visa valstybė galėtų prevenciškai veikti, kad ne vien žemupio tai (potvynis – BNS) būtų galvos skausmas kiekvienais metais“.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus pažymėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje šiame regione reikalingas ledlaužis.
„Jei leidai sprogdinami vienoje vietoje, yra didelė galimybė, kad tas ledas tiesiog šimtą metrų pasislinks, ir mes turėsime dar vieną ledų sangrūdą, kuri kels vandenį mūsų visame regione“, – kalbėjo A. Jurkus.
V. Vitkauskas komentuodamas ledlaužio poreikį teigė, kad šiuo metu diskutuojama apie valstybės dispozicijoje esančias operacines priemones.
„Dėl ledlaužio įsigijimo turime pasverti poreikius. (...) Įsigijimas – vienas iš pasirinkimų, kitas iš pasirinkimų galbūt yra nuoma, infrastruktūrinės paramos pasitelkimas iš regiono valstybių. Tas klausimas turėtų atgulti ilgalaikėje studijoje, kai išspręsime konkretų klausimą dėl potvynio, kuris artimiausiu metu numatytas Lietuvoje“, – nurodė NKVC vadovas.
Kaip anksčiau sakė premjerė Inga Ruginienė, galimą riziką dėl potvynio stebi 33 savivaldybės.
Potencialiai daugiausia gyventojų nukentėtų Neries vandeniui pasiekus kritinį lygį Kauno mieste ir rajone, Jonavos rajone, Nevėžiui pakilus Kėdainių rajone, Nemunui – Šilutės rajone.
BNS skelbė, kad Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino potvynių prevencijos ir valdymo priemonių planą, kuriame numatyta keturių fazių sistema: nuolatinė stebėsena ir vertinimas, padidinta parengtis, aktyvus reagavimas, ekstremaliosios situacijos valdymas bei evakuacija.
Plane detalizuojami pagrindiniai praktiniai instrumentai, kurie gali būti taikomi priklausomai nuo situacijos: laikinos užtvaros ir smėlio maišai, siurbliai, generatoriai, ryšio ir apšvietimo priemonės, gelbėjimo ir kita būtina įranga evakuacijos punktams.
Naujausi komentarai