Skautų gatvės užtvaras – lyg neįveikiama tvirtovė

Teisės skyriaus vedėjas patikino, jog Skautų gatvė įrašyta į vietinių kelių sąrašą ir tik savivaldybė gali būti šio kelio savininkė.

"Tik nepavyksta mums įsiregistruoti jos. Bet tai dar nereiškia, jog nuosavybės negali būti. Neaišku, ar šis klausimas bus marinuojamas, ar vis dėlto bus imtasi kokių nors veiksmų?" – retoriškai klausė A.Kačalinas.

Parūpo žemė?

Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos "Gintaro krantas" interesams atstovaujantis bendrijos pirmininkas K.Kuzmarskis tikino, jog tokie miesto valdžios užmojai net šiurpina bendrijos gyventojus.

"Mes tą užkardą dienomis laikome pakeltą. Ir tikrai mūsų nepiktina, jei žmonės pro jį traukia prie jūros. Kitą kartą net smagu stebėti, kaip šia gatve žingsniuoja darželinukai, susiruošę į pajūrį. Nieko mes nepiktiname. Piktinasi tik tie, kurie to nori", – kalbėjo šio kvartalo gyventojas.

Gyventojai spėja, kad gal visai ne dėl užkardo iki šiol artikuliuojamas visas šis ginčas.

"O gal kam nors prireikė sklypo netoli jūros? Nežinau, ar galima taip garsiai preziumuoti, jog štai miesto valdžia užsinorėjo gyventojų lėšomis įrengtos gatvės? Juk norėta užregistruoti ją savivaldybės vardu, bet niekas to neleido jiems daryti. Tuomet nuspręsta nutraukti žemės nuomos sutartį", – savo požiūrį į užtvaro istoriją išsakė K.Kuzmarskis.

Jis prisiminė, jog užkardą laikė pakeltą ir tuo metu, kai to paprašė už šio kvartalo tvoros įsikūrę gyventojai.

"Vyko statybos, žmonės prašė leisti važiuoti automobiliams. Nieko baisaus, sutikome. Nėra čia jokio pasipūtimo ar negeranoriškumo. Mes tik norime, kad vasaros metu čia nepasipiltų automobilių srautai. Juk patys matote, kas dedasi vasarą, kai prie jūros traukia žmonės. Automobiliais nustatomos visos pakelės. Mums visai nėra jokio noro matyti mašinas ant mūsų pievelių. Juk mūsų bendrijos narių pinigais nutiesta gatvė, nutiesti keliukai, vedantys prie namų. Kiekvienas žmogus, patekęs į tokią situaciją, gintų savo poziciją", – nuomonę išsakė K.Kuzmarskis.

Kvartalo gyventojai tikina, jog ši teritorija sovietmečiu visada buvo užtverta.

"Ir niekas tuomet nesiveržė kiaurai važiuoti ar eiti. Kai tik atsirado gyventojai, kurie savo pinigais įrengė ir sutvarkė gatvę, tuomet atsirado kaltinimai, lyg mes ką nors svetimo uždarėme", – patikino K.Kuzmarskis.

Sprendimą skųs

NŽT turi galimybę teikti kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė tikino, jog sprendimą tarnybos teisininkai apsvarstys ir skųs.

O čia mat – privati nuosavybė, liesti negalima.

"Mes einame iki galo, vadinasi, skųsime tikrai. Pirmąjį teismo procesą juk laimėjome, tačiau teismų sprendimai kartais nustebina. Valstybinė žemė gali būti nuomojama pastatų savininkams. O šiame kvartale veikianti bendrija pastatų nenaudojamoje žemės dalyje neturi ir jų neadministruoja. Šios žemės sklypo dalies negalima būtų parduoti. Ji tarnauja inžineriniams įrenginiams. Klaipėdos savivaldybė mėgino įregistruoti statinį žemės sklype. Beje, žemė čia nėra padalyta sklypais. Čia yra vientisas sklypas, o nupirktos tik atskiros žemės dalys. Mes norėjome nutraukti nuomos sutartį bendro naudojimo teritorijai", – situaciją aiškino S.Narkuvienė.

Vedėja aiškino, jog pagal įstatymus, jei valstybinės žemės sklype nėra pastatų, ne aukciono būdu tokios žemės negalima išnuomoti.

"Mes juk gynėme viešąjį interesą. Kaip toliau viskas vyks, neaišku. Gyventojai atiduoti gatvės nenori, o savivaldybė nusileisti taip pat neketina. Jei būtų valstybinis kelias,  jo negalima būtų uždaryti. O čia mat – privati nuosavybė, liesti negalima", – pastebėjo S.Narkuvienė.