Skolų išieškojimo bendrovės išgyvena aukso amžių – šiemet gerokai išaugus ne tik įmonių, bet ir gyventojų įsiskolinimams, darbo jos turi kelissyk daugiau nei pernai.

Pinigų ilgai nebelaukia

Lėtėjant ekonomikai sunkūs laikai atėjo ne tik prasiskolinusioms įmonėms, kurios viena po kitos skelbia bankrotus, bet ir šalies gyventojams, kurie įvairioms įstaigoms skolingi vis daugiau.

Skolų išieškojimo specialistų duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, fizinių asmenų skolos šiemet padidėjo apie 50 proc.

"Iš tiesų gerokai išaugo prasiskolinusių ir nebeišgalinčių už daiktus ar paslaugas susimokėti gyventojų skaičius. Į mus kasdien kreipiasi vis daugiau įmonių prašydamos padėti išreikalauti skolas iš nemokių klientų. Skolininkų skaičiui grėsmingai augant išsireikalauti skolų nebepajėgiama", – patikino skolų išieškojimo bendrovės "Gelvora" Kreditų valdymo konsultacijų skyriaus vadovė Laura Jablonskienė.

Anot jos, skolininkų buvo visada, tačiau anksčiau įmonės dar laukdavo, kol klientai patys susimokės, todėl nei į antstolius, nei į skolas išieškančias bendroves nesikreipdavo.
Pašnekovė prisiminė, kad jei anksčiau įmonės skolos laukdavo po pusmetį, metus ar ilgiau, dabar situacija kitokia. Jei žmogus už paslaugas ar daiktus nesumoka bent tris mėnesius, jis iškart perduodamas skolas išieškančioms bendrovėms.

Reikalauja grąžinti ir 100 litų

L.Jablonskienės teigimu, gyventojų skolos didėja įvairioms įmonėms, suteikiančioms greituosius kreditus bei vartojamąsias paskolas, daiktus bei paslaugas parduodančioms lizingo būdu, bankams, telekomunikacijų bendrovėms, komunalines bei kitas paslaugas teikiančioms bendrovėms.

"Daugiausiai skolininkų turi telekomunikacijų įmonės, kurioms gyventojai nebesumoka ne tik už telefono pokalbius, bet ir už mobilųjį internetą. Gerokai išaugo gyventojų skolos ir už šiukšlių išvežimą, būstų šildymą ar elektrą. Jei anksčiau būdavo kantriai laukiama, kol klientas teiksis sumokėti, dabar, net kai skola neviršija 100 litų, ją jau bandoma išreikalauti", – teigė L.Jablonskienė.

Didžiausias sumas gyventojai skolingi greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms, kurioms klientų skolos svyruoja nuo 3 tūkst. iki 20 tūkst. litų.

Skolinosi ir daug uždirbdavę

L.Jablonskienė pastebėjo, kad dažnas skolininkas neretai yra skolingas ne vienai, o kelioms įstaigoms iš karto, todėl išreikalauti susimokėti iš tokių asmenų būna dar sudėtingiau.

Tokie klientai linkę skolas pirmiausiai sugrąžinti kredito įstaigoms. "Kai pradedame dirbti su kelioms įmonėms skolingu žmogumi, jis visuomet pabrėžia, kad pirmiausiai skolas norėtų atiduoti bankui, o tik vėliau susimokėti už kitas paslaugas. Skolininkas juk žino, kad jei nesumokės kreditoriui, jis gali atimti iš jo įkeistą butą ar kitą turtą, o jei jis nesumokės už šildymą, radiatoriaus jam juk nenupjaus, jei nesumokės už šiukšles, jas vis tiek išveš", – pabrėžė pašnekovė.

Skolininkais tampa ne tik asocialūs asmenys, bet vis dažniau ir tokie žmonės, kurie anksčiau gaudavo itin dideles pajamas. Kai kurie jų neteko darbo ir pajamų arba nebeuždirba tiek, kiek anksčiau. Dažniau skolingi yra statybų ar transporto sektoriuje dirbantys asmenys, taip pat vadybininkai, kurių atlyginimai priklauso nuo pasiektų rezultatų.

"Šių sričių specialistai anksčiau gaudavo po 3–7 tūkst. litų ar net daugiau į rankas, todėl pirko prabangius automobilius, butus, daiktus ar šiaip skolinosi įvairiems poreikiams. Jie neapskaičiavo, kad ateityje pajamos gali sumažėti", – įsitikinusi specialistė.
Skolininkų, pasak L.Jablonskienės, daugiau ir tuose regionuose, kur žmonės verčiasi sezoniniais darbais.

"Kai Klaipėdos regione bendraujame su skolininkais, šie prašo palaukti, kol parduos sugautas žuvis, o gyvenantys Varėnoje siūlo laukti, kol parduos uogas ar grybus", – pastebėjo L.Jablonskienė.

Prognozės nedžiugina

Daugelis skolas išieškančių ekspertų įsitikinę, kad netrukus skolininkų skaičius dar gerokai padidės. Jų antplūdis laukiamas jau po Naujųjų.

"Prasidėjus brangiausiam šildymo sezonui šalyje, didelė dalis gyventojų už būstų apšildymą išsimokėti nebesugebės. Todėl jau kitų metų pradžioje laukiamas milžiniškas skolininkų skaičiaus augimas", – įsitikinusi kitos skolas išieškančios bendrovės Skolų išieškojimo biuro pardavimų vadybininkė Inga Čelkonaitė.
Jos teigimu, artimiausią pusmetį ar metus skolininkų tik daugės. Manoma, kad kitąmet jų skaičius išaugs apie 70 proc.

Pasak I.Čelkonaitės, tikėtina, kad skolingųjų skaičius padidės jau gruodį, kai įmonės rengs ataskaitas ir iš klientų atgauti skolas norės dar šiemet.

Antstoliams darbo netrūks

Nors iki šiol varžytinių skaičius šalyje mažėjo, kitąmet daugiau darbo planuoja turėti ir antstoliai. Pasak Lietuvos antstolių rūmų atstovės spaudai Doros Petkauskaitės, kol kas bendrovės skolas išieškoti varžytinėmis nėra linkusios, tačiau vėliau joms nebebus kitos išeities.

"Tiek bankai, tiek ir kitos bendrovės skolas iš klientų stengiasi išieškoti vis dar kitais būdais, o į antstolius kreipiasi tik kraštutiniu atveju. Juridinis asmuo žino, kad siekdamas pinigus atgauti iš varžytinių jis nemažai jų ir praras – kainuotų ne tik atliekamos procedūros, kartu jis atgautų ir kur kas mažesnę sumą, nei ieškomas turtas yra vertas. Dažniausiai pirmosios varžytinės neįvyksta, o antrųjų metu išvaržomo turto kaina jau tesiekia 60 proc. rinkos kainos", – teigė D.Petkauskaitė.

Kad kol kas varžytinių nėra daug, liudija ir skaičiai – jei 2005 metais varžytinių buvo apie 700, šiemet – tik apie 400.

Tačiau, pasak D.Petkauskaitės, varžytinių sumažėjo ne dėl to, kad gyventojai mažiau skolingi, o todėl, jog pagal dabar galiojančius įstatymus išvaržomo turto savininkas turi teisę pats siūlyti pirkėją iki pat varžytinių pradžios.

"Pasitaiko, kad pirkėjas atvedamas likus penkioms minutėms iki varžytinių, todėl jos ir neįvyksta", – pabrėžė pašnekovė.

Vis dėlto kitąmet varžytinių skaičius turėtų didėti, nes į antstolius kreipsis vis daugiau bendrovių, kurioms gyventojai skolingi už elektrą, vandenį ar šildymą. Pasak D.Petkauskaitės, komunalines paslaugas teikiančios įmonės į antstolius kreipiasi tik tuomet, kai gyventojų skolos viršija 7 tūkst. litų.