Smeltės kapinės ilgainiui tapo šunų vedžiojimo aikštele, o greta jų plečiasi nelegalios naminių gyvūnėlių kapinės.

Tačiau jų turėtų nelikti, kai galiausiai bus imta tvarkyti buvusių kapinių teritoriją.

Šie darbai yra įtraukti į strateginį veiklos planą ir jie buvo suplanuoti bent jau pradėti šiais metais, tačiau jokie veiksmai neprasidėjo.

Klaipėdos tarybos posėdyje politikas Andrius Dobranskis kapinių tvarkymą pasiūlė perkelti kitiems metams.

Miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė tarybos posėdyje išreiškė savivaldybės administracijos nuomonę, kad kapinių tvarkymą reikėtų atidėti neribotam laikui.

„Vertinant kitų projektų ir savivaldybės poreikių kontekste, yra svarbesnių prioritetų. Auga poreikis socialinių, švietimo paslaugų. Ir tenka rinktis“, – kalbėjo I. Butenienė, pridūrusi, kad šio projekto vertė yra 1,4 mln. eurų.

Balsų dauguma Klaipėdos politikai nusprendė Smeltės kapinių tvarkymą atidėti neribotam laikui.

„Vasarį buvo tvirtinamas šitas strateginis veiklos planas, patys šitą priemonę įrašėte, patys pasirengėte techninį projektą, patys numatėte finansavimą. Metų galas, ir mes ją (priemonę dėl kapinių sutvarkymo – A. D.) išbraukiame? Tikrai nereikėtų taip blaškytis, turėtų būti tam tikras nuoseklumas“, – apmaudo neslėpė A. Dobranskis.

Viešai prieinamuose šaltiniuose užpernai buvo paskelbta informacija apie Smeltės naujųjų kapinių sutvarkymo planą, kurį parengė architektė Margarita Ramanauskienė.

Šioje vietoje buvo vienos pagrindinių Smeltės kapinių, kuriose laidota iki 1953 m.

Čia palaidota nemažai sentikių, gyvenusių tame rajone.

Plečiantis „Progreso“ gamyklai, kapinės buvo uždarytos, o vėliau sunaikintos.

Pasak tyrimą atlikusios architektės, 1959 m. kapinės dar egzistavo bent jau žemėlapyje, o 1976 m. jos jau nepažymėtos.