Užkliuvo didesnės algos
Susirinkimas kviečiamas, nes baigėsi bendrijos valdybos narių įgaliojimai, todėl turėtų būti renkama nauja valdyba.
„Dievuli, kada įsivyraus ramybė šioje bendrijoje. Tvarkos nėra Seime, o ir čia nėra ko stebėtis, bet, manau, ateis kažkokia pabaiga, tik turime būti atkaklūs, stiprūs, reiklūs, principingi“, „Kaip išsikapstyti iš vergijos? Tikriausiai reikės eiti su šakėmis! Nėra ryžtingų gyventojų“, – tokios ir panašios frazės pasirodė bendrijos „Smiltelė“ „Facebook“ paskyroje.
Gyventojai turi ne vieną priekaištą šioje bendrijoje pirmininke dirbančiai Jolantai Jakaitienei.
Vienas jų – esą be visuotino bendrijos narių susirinkimo pritarimo buvo padidinti pirmininkės ir bendrijoje dirbančių darbuotojų atlyginimai.
Kalbėdami apie tai, gyventojai pripažįsta, kad infliacija ir atlyginimų didinimas valstybės tarnautojams vertė didinti algas ir privačiame sektoriuje. Bet kiekvienas darbuotojas šiuos klausimus aptaria su savo darbdaviu.
Tuo metu bendrijoje toks atlyginimo pakėlimas įvykdytas nesulaukus gyventojų pritarimo.
Atsakydama į dienraščio „Klaipėda“ pateiktus klausimus, J. Jakaitienė patikino, kad „darbuotojų darbo užmokesčio klausimai sprendžiami vadovaujantis įstatymais ir bendrijos įstatais. Sprendimai priimami valdymo organų, o ne vienašališkai“.
Vadovauja dviem bendrijoms
Sužinoję apie padidėjusį atlygį pirmininkei, kai kurie 29 namus vienijančios bendrijos „Smiltelė“ gyventojai, kurių yra ne mažiau nei 1,7 tūkst., pasipiktino.
Natūralu, kad gyventojams kyla daug klausimų bei problemų, kurias spręsti jie turi ir nori bendraudami su pirmininke. Tačiau atėję į bendrijos būstinę gyventojai išgirsta, jog pirmininkė dirba nuotoliu.
Prisiskambinti, jų teigimu, esą nėra paprasta.
Todėl kai kurie bendrijos nariai piktinasi, kad gaudama didesnį atlyginimą pirmininkė nebūna darbo vietoje.
„Dabar jaunimas bendrauja elektroniniais laiškais, randa kitų būdų susisiekti. Bet nemaža bendrijos narių dalis yra vyresnio amžiaus, pagyvenusiems žmonėms būtinas gyvas kontaktas. Jaučiame, kad daug ko, kas vyksta bendrijoje, nežinome. Juk ne visi naudojasi socialiniais tinklais. Buvo iškabinti skelbimai laiptinėje, bet kažkas tyčia juos nuplėšė. Juk norime žinoti, kas vyksta teismuose, nes, pasirodo, bendrija turi bylų ir jų yra ne viena“, – pasakojo bendrijos narys Arūnas Samauskas.
Viešai skelbiama, kad J. Jakaitienė yra ir bendrijos „Sakalas“, vienijančios keturis daugiabučius namus, pirmininkė.
Šios bendrijos nariai socialiniuose tinkluose kartu su „Smiltelės“ gyventojais aptarinėja ir pirmininkės darbo stilių.
Nesulaukia informacijos
A. Samauskas savo ir kaimynų vardu tikino nesąs nusistatęs būtent prieš J. Jakaitienę kaip asmenį.
Jei gyventojai gautų ataskaitas, žinotų, kur leidžiami gyventojų sumokami pinigai, veiktų revizijos komisija, kuri taip, kaip ir privalu, patikrintų bendrijos valdymo reikalus, jokių priekaištų norinčiai dirbti tokioje didelėje bendrijoje moteriai gyventojai neturėtų.
Kaip teigė bendrijos narys A. Samauskas, revizorės negauna atlygio, todėl nedirba.
Gyventojas pasakojo, kad bendrijos nariai užsakė nepriklausomą auditą, pateikė auditoriams visus dokumentus. Auditas buvo atliktas, bet sugrįžusi į bendrijos pirmininkės postą J. Jakaitienė esą nesumokėjo už jį, todėl išvados iki šiol nežinomos.
„Jaučiame, kad bet kokios informacijos sklaidai užkertamas kelias. Ataskaitiniai susirinkimai neįvyksta, todėl nesužinome, kiek ir kokioms reikmėms išleista mūsų pinigų. Trečius metus negauname jokios ataskaitos, su gyventojais nebendraujama. Į šį postą J. Jakaitienę rekomendavo buvęs ilgametis bendrijos pirmininkas Paulius Peleckis. Tikėjome, kad viskas gerai, lyg ir mokame mažiau nei namus administruojančios bendrovės reikalauja, nors tokio palyginimo niekada nedarėme. Kai bendrijos valdybos nariu tapo žmogus, kuris nėra pirmininkės draugas, pradėjome matyti, kad vyksta nemažai keistų dalykų. Antai R. Peleckio įmonė buvo pasamdyta vykdyti bendrijos namų techninę priežiūrą, o kai pasiskundėme dėl to savivaldybei, įtardami, kad ši įmonė neturi tam tinkamos kvalifikacijos žmonių, patikrinimo dieną bendrijos sutartis su jo įmone buvo nutraukta. O savivaldybės valdininkai mums paaiškino, kad jie tokių ginčų netiria“, – tvirtino A. Samauskas.
Eikime į susirinkimą visi.
Teisėtumo klausimas – teisme
A. Samauskas kalbėjo apie gyventojus apėmusią neviltį, kai už juos klausimus sprendžia keli asmenys, o šimtai kitų nieko negali pakeisti.
Bendrijos pirmininkei J. Jakaitienei priekaištaujama dar ir dėl to, kad bylinėdamasi su bendrijos nariais ji bendrijos lėšomis samdo advokatą.
Šiuo klausimu šių metų rugpjūčio 14 dienos Klaipėdos apygardos teismas pasisakė nutartyje, teigdamas, kad po 2023-iųjų spalio 31 dienos J. Jakaitienė neturėjo teisės atstovauti bendrijai „Smiltelė“, todėl negalėjo pasitelkti advokato pagalbos, mokėdama jam už paslaugas iš bendrijos lėšų.
Dėl šių argumentų bylinėjimosi su bendrijos nariais išlaidas, teismo sprendimu, turėjo atlyginti pati pirmininkė.
Mat minėtą dieną J. Jakaitienė parašė prašymą atleisti ją iš darbo ir vienas valdybos narių, tapęs laikinuoju pirmininku, šį prašymą patenkino.
Tiesa, po poros savaičių atėjęs į darbą jis esą pamatė bendrijos pirmininko kėdėje sėdinčią J. Jakaitienę.
A. Samauskas pasakojo, kad laikinasis pirmininkas nekvietė policijos, nusprendė reikalą aiškintis civilizuotai – teisme.
Pati J. Jakaitienė į „Klaipėdos“ klausimą apie jos buvimo bendrijos „Smiltelė“ pirmininke atsakė: „Bendrijos (valdybos) pirmininko rinkimai buvo organizuoti vadovaujantis 1995 m. vasario 21 d. Bendrijų įstatymo Nr. I-798, nuostatomis. Rinkimuose buvo patvirtinta mano kandidatūra, o vėliau ir įregistruota Registrų centro registruose, kaip bendrijos „Smiltelė“ vadovė (pirmininkė) trijų metų kadencijai. Svarbu pažymėti, kad joks teismas nenustatė, jog aš valdybos pirmininkės pareigas einu neteisėtai, todėl teigti, kad bendrijos pirmininkės pareigas einu neteisėtai, nėra pagrindo.“
Į klausimus atsakė raštu
Paprašyta telefonu arba raštu pakomentuoti gyventojų priekaištus, J. Jakaitienė pasirinko bendravimą su žurnalistais raštu.
Klausiama apie bendrijos narių norą pakeisti ją kitu pirmininku, ji atsakė: „Gyventojų nuomonė gali būti įvairi ir natūraliai kisti, ypač kai kyla nesutarimų bendrijoje. Siekiu dirbti taip, kad visi procesai būtų kuo skaidresni ir atviri. Jei kyla nepasitenkinimas, visada esu pasirengusi aiškiai pateikti informaciją ir bendradarbiauti. Visos įstatymų numatytos ataskaitos yra rengiamos ir teikiamos pagal nustatytus terminus bei tvarką. Jei gyventojams ar valdymo organams reikia papildomų duomenų, jie visada gali būti pateikti.“
Vis dėlto J. Jakaitienė teigė, kad nesutarimai su gyventojais dažniausiai kyla dėl informacijos trūkumo arba skirtingų lūkesčių.
Ji patikino esanti pasirengusi bendradarbiauti, kad situacija būtų sprendžiama konstruktyviai, o konfliktas galįs būti sprendžiamas: rengiant gyventojų susirinkimą, pateikiant aiškias finansines bei veiklos ataskaitas, sudarant darbo ir atsakomybių planą bei įtraukiant revizijos komisiją arba nepriklausomą auditorių.
Klausiama apie revizijos komisiją, J. Jakaitienė atsakė, kad šios komisijos veikla priklauso nuo bendrijos narių sprendimų. Komisija buvusi išrinkta visuotinio susirinkimo sprendimu.
„Jeigu ji netinkamai atlieka pareigas ar norima ją pakeisti, tai galime spręsti tik visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Tačiau kol kas jokios rašytinės informacijos apie netinkamą jos pareigų atlikimą aš nesu gavusi“, – teigė J. Jakaitienė.
Į priekaištą dėl darbo dar ir kitoje bendrijoje ji atsakė, kad dirbti keliose bendrijose teisės aktai nedraudžia, jei yra užtikrinamas darbo funkcijų vykdymas ir neprieštaraujama interesų derinimo taisyklėms.
Pasak J. Jakaitienės, ji visus darbus atlieka „pagal sutartus grafikus ir atsakomybes“.
„Aš gerbsiu bet kurį bendruomenės sprendimą ir toliau vykdysiu pareigas iki teisiškai pagrįsto sprendimo įsigaliojimo“, – patikino J. Jakaitienė.
Ragina nelikti namie
Socialiniuose tinkluose kai kurie savo tapatybės neslepiantys šios bendrijos gyventojai rašo, kad pirmininkė „visiškai ignoruoja užduodančius klausimus žmones, susirinkimų neorganizuoja. Kada ką jos paklausti, nežinia“.
Jie agituoja vieni kitus dalyvauti narių susirinkime, kuriame bus sprendžiami visų reikalai.
Jeigu pavyktų į bendrijos valdybą išrinkti gyventojų interesams atstovaujančius žmones, galbūt padėtis pasikeistų.
Vis dėlto A. Samauskas įsitikinęs, jog didžiausia bėda, kad bendrija vienija pernelyg daug namų, todėl sukviesti didžiąją dalį narių yra tiesiog neįmanoma. Žmonės paburba, pasipiktina susitikę kieme ar įsitraukę į diskusijas socialiniuose tinkluose, bet į susirinkimą neateina.
Daugelis tiesiog numoja ranka, esą nei valstybėje, nei bendrijoje nuo jų niekas nepriklauso ir jie nieko negali pakeisti.
Pasak A. Samausko, bendrijoje yra ne vienas žmogus, kuris sutiktų vadovauti bendrijai, ir yra įsitikinęs, kad svarbiausia pakeisti bendrijos įstatus, nes dabar visa valdžia yra kelių žmonių rankose.
„Eikime į susirinkimą visi. Juk yra bendrijoje adekvačių savininkų, kuriems rūpi bendrija, mes, mūsų namai. Paraginkite kaimynus eiti į susirinkimą“, – socialiniuose tinkluose rašė gyventojai.
(be temos)