Uostamiesčio mero pavaduotojas Arūnas Barbšys ir parko vadovė Aušra Feser, drauge aptardami ne vieną klausimą, buvo vieningi – kurortu tapti pretenduojanti Klaipėdos dalis, apimanti patį Kuršių nerijos galą, atrodo apgailėtinai ir labiau primena piktos pamotės podukrą nei pasididžiavimo vertą traukos vietą.

"Smiltynė visada primena chaotišką, neprižiūrimą niekieno teritoriją, kur kas ką nori, tas tą daro. Tai labai skaudu. Kasmet apie tai kalbame, ir Klaipėdos savivaldybė tai pripažįsta. Pasirodo, pandemijos metu buvo laisviau leidžiama prekybos veikla. Mes nesame prieš prekybą, bet šių vietų vaizdas turėtų atitikti UNESCO teritorijos statusą, juk tai – paveldinė teritorija. Bet koks prekybos įrenginys turi būti suderintas su nacionalinio parko direkcija ir Klaipėdos savivaldybe. Valdininkai turi įsigilinti, po kuo pasirašo. Išlipę iš kelto matome konteinerinius kioskus, kokių jau net atokiausiuose kaimuose nebėra. Smiltynėje jie tikrai netinkami", – piktinosi A.Feser ir sulaukė A.Barbšio pritarimo.

Valdininkai turi įsigilinti, po kuo pasirašo.

Panašiai pasisakyta ir apie laikiną plastikinę palapinę prie vienintelės Smiltynėje veikiančios kavinės.

Sovietmečiu netoli perkėlos įrengto ir jau nemažai metų uždaryto viešojo tualeto vietoje turėtų atsirasti komercinės paskirties pastatas – kavinė su moderniai įrengtu viešuoju tualetu. Tada aplinkos nebebjaurotų biotualetai.

Klaipėdos savivaldybė jau netrukus pradės "Smiltynės miško parko" projektavimą. Galima tikėtis, kad po metų pajudės parko įrengimo darbai.

Aušra Feser / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pokyčiai Smiltynėje matomi jau dabar. Netoli Jūrų muziejaus atsirado gerai įrengtas takas, kuriuo neįgalūs žmonės gali patogiai pasiekti paplūdimį.

Vienas aktualiausių aptartų klausimų – žvejų prašymas įrengti slipą prie pietinio molo. Oficialių asmenų delegaciją pajūryje pasitiko būrys žvejų, kurie savo valtis nuleidžia į jūrą prie pat molo. Jie norėtų tvirto įrenginio, bet, panašu, artimiausiu metu jų norams nėra lemta išsipildyti.

"Mūsų pajūris neprognozuojamas, joks įrenginys ten neatsispiria vėjo nešamam smėliui, todėl nematome galimybės įrengti tokio įrenginio, kokio prašo žvejai. Juo labiau kad jokiame planavimo dokumente ten nieko panašaus nėra numatyta, galimi tik paplūdimio infrastruktūros dalykai. Mes statiniui nepritartume, siūlome ieškoti galimybės naudotis laikinu paklojamu taku, nuo kurio galima nupurtyti smėlį, arba ieškoti kitų išeičių", – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė.