Nuo balandžio per pusę metų pensijų kaupime dalyvaujantys gyventojai turi apsispręsti, ar jie nori likti privačiuose pensijų fonduose. Įstatymo rengėjai tiki, kad dalis žmonių sugrįš į „Sodrą“ ir taip bus galima subalansuoti jos biudžetą.

Sudėtinga padėtis

Gelbėdama „Sodrą“ Vyriausybė griebėsi naujos pensijų reformos. To neslepia ir įstatymo pataisą dėl pensijų fondo rengęs Seimo narys Algirdas Sysas.

„Vyriausybė ir Seimas turi spręsti, kaip subalansuoti ne tik būsimų pensininkų galimas pensijas, bet pirmiausia šių dienų pensininkų pensijų mokėjimą“, – sakė A.Sysas.

Situacija esą šiandien kebli, nes „Sodra“ turi 10 mlrd. litų skolą, o metinis jos biudžetas yra šiek tiek daugiau nei 11 mlrd. litų.

„Faktiškai mes visas “Sodros„ įmokas greitai mokėsime iš skolintų pinigų, tai labai prasti popieriai. Bet koks didesnis pinigų pervedimas į pensijų fondus gilina “Sodros„ skolą“, – tikino parlamentaras.

Pakliuvo nesąmoningai?

Pagal statistiką antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja maždaug 1 mln. Lietuvos gyventojų, nors fondams moka tik 700 tūkst. asmenų.

Priimtas sprendimas, kad šiais metais Lietuvos piliečiai turėtų apsispręsti, ar jie toliau kaupia pinigus II pensijų pakopoje, ar tik valstybinėje „Sodroje“.

Pasak A.Syso, per 10 metų privačiuose pensijų fonduose sukaupta beveik 5 mlrd. litų, išmokėta tik apie 60 mln. litų, už administravimą fondai pasiėmė daugiau nei 250 mln. litų, o sukauptas turtas esą labai nedidelis – 200 mln. litų.

„Jie mus nori įtikinti, kad kuo daugiau mes jiems sumokėsime, tuo šviesesnį gyvenimą ir oresnę senatvę jie mums garantuoja, su kuo aš, stebėdamas rinkas šiandien, nelabai sutinku“, – teigė A.Sysas.

Seime pateiktas tyrimas, pagal kurį 25 proc. dirbančiųjų nežino, kad jie dalyvauja II pensijų pakopoje, o iš viso 60 proc. nežino, kur jie dalyvauja.

„Vadinasi, jie ten pakliuvo nesąmoningai arba už juos tai padarė kažkas. O jie nesidomi, kur ir kaip tie pinigai naudojami“, – mano Seimo narys.

Permainos nuo 2014 metų

Nuo šių metų balandžio per pusmetį piliečiai turės parašyti pareiškimą pensijų fondui, nori ar nenori tęsti pinigų kaupimą II pensijų pakopoje.

Tie, kurie norės tęsti kaupimą II pensijų pakopoje, iš jų darbo užmokesčio kas mėnesį papildomai bus išskaičiuojamas 1 procentas nuo atlyginimo. Realiai jų atlyginimas sumažės 1 proc. Bet tokiems žmonėms valstybė į fondą perves dar vieną papildomą procentą nuo algos plius 2 proc. iš „Sodros“ tokio asmens pensijų kaupimui kas mėnesį.

A.Syso teigimu, dėl šio įstatymo sulaukta Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos pasipriešinimo. Esą jie norėtų, kad įmokos būtų dar didesnės. 2007–2008 m. į privačius pensijų fondus buvo pervedama 5,5 proc. Dabar – tik 1,5 proc.

Palaiko valdžios sprendimą

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys teigia, kad fondai palaiko pensijų reformą.

„Valstybės sprendimą palaikome, nes jei žmogus nori daugiau sukaupti savo ateičiai, valstybė viena negali tuo pasirūpinti. Kažkas turi tą skaudžią tiesą pasakyti“, – mano Š.Ruzgys.

Viena pensijų fondo valdymo bendrovė išplatino pranešimą, kad apklausus 3,5 tūkst. žmonių internetu beveik pusė kaupiančiųjų pasiryžę į antros pakopos pensijų fondą pervesti papildomą įmoką ir taip užsitikrinti valstybės paskatinimą.

Tačiau pripažįstama, kad daugiau nei trečdalis žmonių apskritai nežino, ką turės daryti startavus pensijų reformai.