Pereiti į pagrindinį turinį

Soti klaipėdietės senatvė – už atiduotą butą? (papildyta)

2010-11-25 05:02
Santykiai: savo turtą į globą iki gyvos galvos iškeitę pensininkai ne visada žino, kad ir jie gali turėti tam tikrų prievolių.
Santykiai: savo turtą į globą iki gyvos galvos iškeitę pensininkai ne visada žino, kad ir jie gali turėti tam tikrų prievolių. / SHUTTERSTOCK nuotr.

Už globą iki gyvos galvos butą užrašiusi, tačiau vėliau persigalvojusi klaipėdietė dabar bijo ieškinio iš savo globėjos. Moteris baiminasi, kad ilgą laiką ją pinigais rėmusi geradarė pareikalaus grąžinti paramai išleistas kelias dešimtis tūkstančių litų ir atims būstą.

Katastrofos dalyvė

Septynerius metus senolę pinigais rėmusi užsienio lietuvė įsitikinusi, kad įkliuvo į pensininkės pinkles.

Tačiau pati pensininkė Marija (pavardė redakcijai žinoma) pasakoja ką kita.

Savo geradarę ji sutiko vienoje Klaipėdos bažnyčių. Senolė tikino, kad bendraudama neįtarė jokių piktų naujosios pažįstamos kėslų.

„Visus tuos metus gyvenau kalėjime. Mane taip įtraukė į šį voratinklį, kad tik po kelių metų supratau, jog susidūriau su aferiste“, – epitetų negailėjo pagyvenusi klaipėdietė.

Moteris prisipažino, kad jai teko patirti neįtikėtiną gyvenimo tragediją.

„Esu vienintelė klaipėdietė iš išsigelbėjusių Juodojoje jūroje nuskendusio laivo „Admirolas Nachimovas“ keleivių. Mes su vyru buvome vieninteliai klaipėdiečiai, 1986-ųjų vasarą plaukę tuo laivu“, – tikino moteris.

Marija tikino, kad tik per stebuklą jai, nemokančiai plaukti, pavyko išsigelbėti iš didžiausio nuskendusio tarybinių laikų keleivinio laivo.

„Per šią tragediją netekau vyro, jis nuskendo, o aš išlikau“, – pasakojo pensininkė.

Sūnūs atsisakė bendrauti

Moteris pasakojo, jog likusi be vyro sunkiai susirgo ir tik medikų dėka atgavo regėjimą.

„Nors turiu du sūnus, tačiau nuo tada santykiai nutrūko, 24 metus vaikai manęs nelanko. Nežinau kodėl“, – mįslingai kalbėjo klaipėdietė.

Po šeimos tragedijos moteris pasinėrė į tikėjimą. Lankydama vieną miesto bažnyčią, ji sutiko labdarą į Lietuvą iš Švedijos gabenančią lietuvę Aušrą (pavardė redakcijai žinoma).

Senyvo amžiaus klaipėdietė pasipasakojo naujajai draugei, koks sunkus jos gyvenimas.

„Gaunu šiek tiek daugiau nei 700 litų pensijos. Turiu vieno kambario butą, tačiau sumokėjus mokesčius pragyvenimui nedaug telieka“, – teigė klaipėdietė.

Švedijoje su sutuoktiniu gyvenanti Aušra dirbo keliuose darbuose. Buvusi universiteto dėstytoja, disertaciją apsigynusi moteris uostamiestyje gyvenančių bičiulių apibūdinama kaip ypač dosnios širdies.

Ne kartą labdara pagelbėjusi ne vienai Klaipėdos bendruomenei moteris jau dešimtmetį lietuviams organizuoja pagalbą net ir Švedijoje.

Už remontą – 10 tūkst. litų

„Iš pradžių žadėjo padėti, gailėjo. Vis sakydavo, kad myli, bučiuoja. Buvome artimos, puikiai sutarėme“, – apie pagalbą pasiūliusią moterį kalbėjo pensininkė.

Tačiau prieš septynerius metus bažnyčioje užsimezgusi draugystė nutrūko dėl labai jau žemiškų dalykų – pinigų.

Keliuose darbuose dirbanti Aušra pasisiūlė vienišą klaipėdietę paremti pinigais.

„Pradžioje tikrai rėmė, siuntė pinigus. Man nepatogu buvo, kad žmogus rūpinasi, tad pasiūliau, jog ji apsiimtų mane nukaršinti, o aš jai butą užrašyčiau“, – prisiminė pensininkė.

Geradarės pinigais vieno kambario bute buvo atliktas remontas. Išgriautos pertvaros, suremontuotas vidus, pakeisti langai. Naujai įrengtas ir tualetas su vonia.

Švedijoje dirbanti klaipėdietė šiam remontui išleido apie 10 tūkst. litų.

„Tačiau mano gyvenimo sąlygos pablogėjo. Niekas su manimi nederino, kaip ir ką daryti šiame bute. Langus įdėjo, tačiau neapšiltino“, – skundėsi pensininkė.

Lepino ozono seansais

Tik ką pasakiusi, kad pati pasiūlė jaunesnei bičiulei perrašyti savo butą, vėliau pensininkė aiškino, kad ją prievarta vežė į notariatą.

„Nekilnojamojo turto agentūroje butą įvertino vos 40 tūkst. litų. Aš su tuo nesutikau, du kartus dar bandė mane vežti pas notarą. Sutikau sudaryti sutartį tik tuomet, kai įrašė 60 tūkst. litų sumą“, – tikino moteris.

Marija prisipažįsta, jog laisva valia sutarė su globėja, kad šioji iki gyvos galvos ją šelps, mokės rentą, padengs buto komunalines išlaidas, rūpinsis vaistais.

„Ji įsipareigojo, kad mane prižiūrės. Aš nežinojau, kad ji gyvena Švedijoje. Kai susirgau, nebuvo kam net į parduotuvę nueiti. Ji tik per tarpininkus perduodavo pinigų – vos 100 ar 200 litų“, – aiškino pensininkė.

Šiuos moters žodžius neigė dėstytojos bičiulės klaipėdietės. Esą lankydamasi Klaipėdoje Aušra ne kartą organizavo pensininkei ozono terapijos seansus, kelis kartus vežė ją ilsėtis į Palangą.

Per septynerius metus Aušra pensininkės labui esą išleido 53 tūkst. litų. Pati Marija įvardija mažesnę sumą.

„Gal 45 tūkst. litų galėtų būti“, – tikino moteris.

Bijo ieškinių

Paklausta, kodėl nutarė nutraukti sutartį su rentą jai mokėjusia geradare, Marija atrėžė, kad negavo pinigų.

„Ji nesirodė Lietuvoje jau kurį laiką. Po to įgaliojo savo draugę notariate sutvarkyti dokumentus. Taip ir nesulaukusi jos Lietuvoje, padaviau ieškinį teismui“, – dėstė Marija.

Ieškinyje rentos gavėja nurodė, kad globėja jai nemoka pinigų, neremia ir todėl esą buvo pažeista sutartis.

Neseniai besibičiuliavusios moterys išsiskyrė taikiai ją nutraukusios.

„Nežinau, ar esu iki galo saugi. Butas gal ir mano, tačiau ji gali bandyti prisiteisti tuos pinigus, kuriuos man davė“, – baiminosi Marija.

Pensininkė aiškino, kad artimųjų neturintys vieniši senoliai tokio pobūdžio situacijose atsiduria iš beviltiškumo.

„Sūnų bandžiau ieškoti, tačiau nė vienas nenori nei padėti, nei matyti manęs. Neturiu net ko pasiklausti, kaip elgtis“, – atviravo moteris.

Papildymas:

Notaras Edgaras Sutkus tikino, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartys nėra retenybė.

„Tačiau abi pusės turėtų elgtis sąžiningai viena kitos atžvilgiu. Jei rentos gavėjas nutraukia sutartį, visos patirtos išlaidos, jei buvo išlaikymas natūra, yra nekompensuojamos rentos mokėtojui“, – tikino notaras.

Šių klaipėdiečių atveju sutartyje nebuvo numatyta, kad gavėjai bus mokami pinigai. Rentos mokėtojai nėra uždrausta kreiptis į teismą ir reikalauti grąžinti pensininkei sumokėtas sumas.

„Tai spręstų teismas, niekam nėra uždrausta kreiptis į teismą. Tačiau aš abejoju, kad pavyktų išieškoti šias sumas“, – tikino notaras.

Sutartyje nebuvo numatytos konkrečios pinigų sumos, o buvo numatytas išlaikymas natūra. Pati pensininkė aiškino, kad be kavos pakelio, ji natūra iš globėjos nieko nėra gavusi.

„Tai labai asmeninė sutartis. Gali būti, kad rentos gavėjos poreikiai pasikeitė. Tačiau sunku būtų įrodyti, kad jos elgesys buvo iš anksto suplanuotas“, – pastebėjo notaras.

 

Virgilija Joana Martinauskienė, notarė

Tokios sutartys dėl išlaikymo iki gyvos galvos yra labai subtilios. Pagal šią sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį turtą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Mokėtojas privalo rentos gavėją aprūpinti gyvenama patalpa, drabužiais, apranga, maistu, rūpintis sveikatos priežiūra. Gali būti numatyta apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas. Šalys gali numatyti sutartyje viso išlaikymo vertę. Todėl šios sutartys turi būti išsamios, žmonės turi viską apgalvoti ir numatyti, kokias pareigas teks atlikti. Reikia įvertinti daug aplinkybių, žmogaus amžių, sveikatos būklę, charakterio savybes. Šiais laikais dažnai senyvo amžiaus žmonės tokias sutartis sudaro tiek su svetimais, tiek ir su giminaičiais. Reikia pripažinti, kad senyvo amžiaus žmonės gali turėti fizinių skausmų, gali prastai jaustis ir dvasiškai, todėl gali apsunkti rentos gavėjo ir rentos mokėtojo santykiai. Žmogus, kuris įsipareigoja prižiūrėti senolį, turi įvertinti, kad nauda neatiteks po sutarties pasirašymo, o rentos gavėjas gyvens dar daugybę metų, senyvas žmogus gali ir nusibosti. Todėl sutartyje turi būti išdėstytos visos sąlygos. Tokioje sutartyje galima numatyti net tai, kad kas sekmadienį privalu žmogų nuvežti į bažnyčią ar pas gydytoją. Galima numatyti net smulkmenas. Daugelis žmonių neatskiria dovanojimo sutarties nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Padovanojus turtą, nėra įsipareigojama išlaikyti senyvą žmogų. Dovanojimo sutartis nenutraukiama. O išlaikymo iki gyvos galvos sutartis gali būti nutraukiama. Pasitaiko, kad anksčiau miršta rentos mokėtojas, o ne gavėjas. Sutartyje turi būti numatyta kas perims įsipareigojimus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų